BAZILIKATA

Paskelbė VYNO VALANDA

Elena Fucci

Šiaurinės Bazilikatos sodri tyla ir ramaus gyvenimo skonis atitolina nuo šiuolaikinio gyvenimo šurmulio ir vis suteikia unikalių pojūčių. Šiaurinės Bazilikatos kraštovaizdyje, prieš tūkstantmečius užgesęs, tamsus Vulture ugnikalnis įspūdingiausiai imponuoja... Aukščiausia jo viršūnė, siekianti 1327 m, pasiekiama keliaujant 48 km į šiaurę nuo aukščiausios regioninės sostinės Italijoje, vertikalaus Potenza miesto, įkurto Basento upės slėnio centre, 819 m aukštyje virš jūros lygio, pietų Apeninuose...

Čia iš trapių, tačiau energingų raudonųjų Aglianico del Vulture vynuogių gaminami itin išraiškingi vynai, vadinami pietų Italijos Barolo. Čia aukštis taip pat laikomas lemtingu veiksniu nustatant vyno kokybę.

Čia, 600 m aukštyje virš jūros lygio, Contrada Solagna del Titolo vietovėje, Barile gyvenvietėje, 2000 m. buvo įkurta „Elena Fucci“ vyninė, 2021 m. žinovų įvertinta tarp 100 geriausių pasaulyje.

 

Contrada Solagna del Titolo vietovės vynuogynai yra vieni iš aukščiausiai esančių ir seniausių Vulture ugnikalnio teritorijoje... Čia 1960 m. Elena Fucci senelis Generoso įsigijo 6 ha dabar jau seniausiais laikomų vynuogynų, susodintų lyg amfiteatras, supantis namus, kuriuose Elena užaugo, apsupta gamtos. Anksčiau, 1926 m. jos senelio pastatytas garažas vėliau tapo vynine, rekonstruota laikantis bioarchitektūros principų, su natūraliomis šilumos izoliacijos ir ventiliacijos sistemomomis, saulės baterijomis. Vulkaninėje uoloje iškastu tuneliu pereinama į taip pat vulkaninėje uoloje iškastą vynines rūsį, kuriame sutalpinos 200 L ir 500 L talpos prancūziško ąžuolo statinės, Impruneta amforos, iš Florencijos, ir visa kita vyno brandinimui reikalinga įranga.

 

Baigdama vynuogininkystės studijas, Elena Fucci atidarė savo vardu pavadintą „Elena Fucci“ vyninę, išleisdama pardavimui 2000-ųjų metų derliaus vyną, nuosekliai tobulinamą kartu su kitų profesionalų pagalba. Nuo 2004 m. visus vyno gamybos aspektus ji perėmė į savo rankas, taip pamažu išpildant apsisprendimą gaminti unikalų vyną dėl objektyvių priežasčių, susijusių su paveldėtų vynuogynų derlingumu ir vynmedžių kokybe, turint omenyje jų amžių. Dauguma jų čia įsišaknijo pasodinti prieš 50 metų, kitiems jau virš 70 metų, tad nuo pat pradžių ji darbą vynuogynuose laiko kruopščia sodininkyste... Pernai, 2022 m. Elena Fucci pristatė jauniausių, pačios pasodintų ir užaugintų, Aglianico del Vulture vynmedžių pirmojo, 2021 m., derliaus vyną.

 

Elena Fucci iki šiol vengia be išimties fitosanitarinių priemonių naudojimo, vynuogynuose naudojamas elektrinis traktorius, pakartotinai naudojamas lietaus vanduo dirvožemio drėkinimui, o žiemą vynmedžiai net surišami pačios šeimos vasarą džiovinamais natūraliais pluoštais... Gerbiant natūralų gamtos ciklą, vynmedžiai genėjami, sutvarkomi, nedelsiant nurinkus vynuogių derlių... Kiekvienų metų derlius yra tausojamas lyg iškovotas. Stebint kraštovaizdį tarp Aglianico del Vulture vynmedžių, visada matomos grėsmingos, nors jau amžiams nurimusios, Vulture ugnikalnio viršūnės, lyg stebinčios žmonių darbą, kurie, atsidėkodami, jo imasi ir su pasididžiavimu, ir su pagarba...

 

Italijoje vulkaninių zonų, suteikiančių gyvibingumo vynams, yra daugybė... Tvirtas Vulture teritorijos dirvožemis iki šiol tamsus, jame nuosekliai aprašyta jo prigimtis. Dirvožemio sluoksniuose net įžvelgiamos ugnikalnio, lavos išsiveržimo fazės – tarp sąstingio, tad mažiau pralaidžių, molingų, periodų įsiterpę pelenai ir lapiliai – smulkūs vulkaniniai akmenys –, ir lavos srautai... Dėl šių savybių visi vulkaniniai dirvožemiai – kuriuose daug fosforo, magnio, kalio – nors yra gana sausi, gerai sulaiko vandenį, tad yra labai derlingi. 

 

Elena Fucci teigimu, jos „TITOLO“ vynų atpažįstamumas – maloniausias iš sulauktų komplimentų, kadangi tokiu pripažinimu ji gali didžiuotis savo gimtąją vieta – Contrada Solagna del Titolo. Tikrų tikriausia tiesa, jos vynas pripažintas moderniu savo koncepcija, nepakitus jo archaiškai esmei. Ji neapsiriko nusprendusi gaminti vyną, geriausiai atspindintį Aglianico del Vulture vynuogių teritorinį pobūdį, kaip teigia ji pati, ją atspindintį. – “Atvirą, tai vertinantiems“. Tad jam sėkmės netrūksta. „Elena Fucci TITOLO Aglianico del Vulture D.O.C.“ vynas – vienas žinomiausių Bazilikatos regiono raudonųjų vynų, tapęs šios saugomos kilmės vietos nuorodos simboliu.

 

Vynas, atitinkantis Aglianico del Vulture D.O.C. kilmės vietos nuorodos reikalavimus, turi būti gaminamas tik iš Aglianico del Vulture vynuogių, auginamų 200 – 700 m. aukštyje, brandinamų mažiausiai 1 metus – Riserva vynai brandinami mažiausiai 2 metus –, atsiskleidžiant jų esminėms savybėms. Išsiskiriantys taninų gausa, natūraliai aukštesniu rūgštingumu, aromatų dosnumu, brandinimo metu šie vynai įgyja išraiškingų mineralinių, skoningų niuansų, pavirsdami sudėtingais ir rafinuotais raudonaisiais vynais, nuostabaus gylio ir pusiausvyros.

 

Aglianico del Vulture vynuogių cukringumas natūraliai mažesnis, palyginus su dauguma raudonųjų vynuogių. Palaimintos stora odele, jos lėtai ir dosniai noksta, tad derliaus nurinkimas gali užsitęsti net iki lapkričio pirmųjų savaičių... Aglianico del Vulture vynuogėms itin palankios ilgos, sausos Bazilikatos vasaros –  Vulture šlaituose augančios, nukreiptos į pietryčius vynuogės palengva mėgaujasi ryto saule, o toms, kurios nukreiptos į pietus ar pietvakarius, karštis gali netikėtai greitai ir pavojingai tapti slegiančiu... Dėl šios priežasties, besitęsiant rudeniui Aglianico del Vulture vynuogėms natūraliai kyla dar daugiau meteorologinių pavojų... Ilgesnis šių raudonųjų vynuogių nokimo laikas, jų reiklumas, paverčia vynus tokiais prabangiais, delikačiais – rafinuotais pietų Italijos vynais, pagarbiai vadinamais „Pietų Barolo“.

 

Italijos vynuogių veislių kataloge yra įrašytos trys Aglianico nominacijos. Dvi iš jų auginamos Kampanijos regione – Taurasi ir Taburno –, o Aglianico del Vulture auginama Bazilikatoje... Aglianico del Vulture D.O.C. kilmės vietos nuoroda buvo patvirtinta 1971 m. gegužės mėn., tuo pat metu, kai Italijoje įsitvirtino oficiali vynų klasifikavimo sistema. Nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. Bazilikatos vynams suteikiama ir Aglianico del Vulture Superiore D.O.C.G. kilmės vietos nuoroda, kai vynas brandinamas bent 3 metus, o Aglianico del Vulture Superiore Riserva D.O.C.G. brandinamas net 5 metus.

 

Attilio Scienza, vienas svarbiausių Italijos vynuogių veislių ekspertų, dėstantis Milano universitete, mano, kad Aglianico pavadinimas kilęs nuo ispaniškojo žodžio „llano“, kadangi tai yra laukinė, miškų pakraščiuose augusi ir tik vėliau prijaukinta „lygumų vynuogė“. Šis jo įsitikinamas remiasi tuo, kad iki XVI a., po Ispanijos viešpatavimo pietų Italijoje XV a., nebuvo apie ją jokių įrašų. Pirmą kartą Aglianico pavadinimas minimas 1520 m. dokumente.

 

Kitų įsitikinimu Aglianico laikoma viena seniausių Italijos vynuogių veislių ir, nors apie ją išliko nedaug rašytinių dokumentų, šiam įsitikinimui paremti užtektų teiginio, kad veislės pavadinimas nurodo jos graikiškąją kilmę, kadangi „ellanico“ reiškia „heleniškas“...

 

Daugybė artefaktų, aptiktų Vulture apylinkių archeologinėse vietose, liudija apie vynuogininkystę. Įvairūs indai, dekoruoti graikų mitų pasaulio įkvėptomis scenomis, dokumentuoja graikų kultūrą susiliejant su vietinėmis tradicijomis.

 

Teritorija, atitinkanti Bazilikatos regioną, iš pradžių buvo žinoma kaip Lukanija, o pirmieji jos gyventojailukaniečiai... Dėl šio pavadinimo kilmės nesutariama iki šiol. Gali būti, kad čia atsikraustę gyventi žmonės iš centrinės Italijos dalies ją taip pavadino jų herojaus Luko garbei, arba, kad ją taip pradėjo vadinti žmonės, atsikraustę čia iš Anatolijostauta, vadinama Lyki. Kai kurie istorikai teigia, kad šis pavadinimas galėtų būti sietinas su vėlesniu laikotarpiu, čia pradėjus gyventi romėnams, nes lotynų kalba „lucus“ reiškia „šventas miškas“, o tuomet romėnai čia atsikraustė būtent dėl miškingų, derlingų žemių... Taip pat lotynų kalba „lykos“ reiškia „vilkas“, o tai paremtų šią teoriją. Kita hipotezė teigia, kad Lukanija pavadinimas turėtų būti kildinamas nuo graikiškojo termino „leukos“, t.y. „mirguliuojantis, baltumas“, kuris savo ruožtu sietinas su lotyniškuoju „lux“, t.y. „šviesa“... Lukanija tapo oficialiu regiono pavadinimu 1932 – 1947 m. Gimus Respublikai, regionas vėl buvo pavadintas Bazilikata.

 

Pirmą kartą Bazilikatos vietovardis raštu paminėtas XII a., 1175 m. dokumente, siejamas su graikiškuoju terminu „Basilikos“, kuriuo graikai nuo X a. įvardijo Bizantijos regioninius administratorius. Terminas „Basilikos“, graikų kalba reiškiantis „karaliaus pareigūnas“, yra kilęs nuo graikų termino „Basileus“, t.y. „karalius“. Lotynų kalbos terminas „Basilica“ savo ruožtu yra kilęs iš graikų kalbos ir nusako „karališkuosius namus“. Bazilikas graikai ir romėnai state prabangiai, nors jų išankstinė paskirtis buvo visuomeninė, o Romos imperijos miestų forumuose jos užėmė pirmenybę. Vėliau, įsteigus krikščionybę, buvo pasinaudota bazilikomis liturginias tikslais, kol pradėta statyti naujas bazilikas naujai jų paskirčiai perteikiamai naujomis prabangiomis freskomis...

 

Žlugus Romos imperijai, V a., ši teritorija patyrė įvairių invazijų – bizantiniečių, ostrogotų, longobardų, saracėnų, normanų, angevinų, kurie atvykdami ir įsikurdami tapdavo priešiškais vieni kitiems... Vynuogininkystės, tad ir vynuogynams skirtų žemių plėtra, taigi ir vyno gamybos atgimimas, ypatingai sietini su katalikų bažnyčios veikla, viduramžiais...

 

Turtingos dvasingumu, archeologiniais, istoriniais šedevrais, šios teritorijos maistas ir vynas – išties verti dėmesio. Čia šimtmečiais auginamos pistacijos, kaštonai, gaminami sūriai, medus, spaudžiamas aliejus, o kraštovaizdį dabar neginčijamai valdo Aglianico del Vulture vynmedžiai... Nepamirškime, kad Aglianico vynuogių vynas yra pagarbiai vadinamas „Pietų Barolo“, o Barolo – vynų karaliumi, ar karalių vynu...

 

Baigiantis XII a., 1186 m., Sicilijos karalystės sosto įpėdinė Konstanca vedė Šventosios Romos imperijos imperatorių Henriką VI, iš Hohenštaufenų dinastijos... Jų sūnus Frydrichas II, vadinamas „Stupor Mundi“, pasaulio stebuklu, tapo Sicilijos ir Jeruzalės karalius bei Šventosios Romos imperijos imperatorius... Mecenatas, mėgstantis apsupti save rašytojais, poetais, filosofais, mokslininkais, jis taip pat kūrė pietų Italijos liaudies kalba, buvo vienas reprezentatyviausių Sicilijos poetinės mokyklos, kurią pats įkūrė, rašytojų. Teigiama, kad jis kalbėjo devyniomis kalbomis ir rašė septyniomis. Palankiai vertino Salerno medicinos mokyklą, 1224 m. įkūrė Neapolio universitetą. Besąlygiškai mylėjo Monte Vulture apylinkes, savo mėgstamiausią atostogų vietą, o Melfije 1231 m. išleido plačiausią ir išsamiausią viduramžių įstatymų kodeksą, konstituciją, kurioje išdėstė valdžios principus, kurie tuometiniame kontekste atrodė novatoriški, o santykiai su katalikų bažnyčia taip ir išliko dviprasmiškais...

 

Teigiama, kad Frydrichas II buvo ekstravagantiškas, niekindamas to meto socialines konvencijas, o tai skatino nepasitikėjimą jo ketinimais, besivadovaujančiųjų įsitikinimais kvalifikuojamais, kaip antikrikščioniškais... Savo siekiais Frydrichas II vertinamas, kaip monarchas, išgyvenęs renesanso laikus prieš Renesansą... Savęs ir savo vaidmens suvokimas būdingi Renesansui. Frydrichas II tvirtino, kad Šventosios Romos imperijos imperatorius yra teisėtas Romos imperatorių įpėdinis, o tai kirtosi su popiežiaus pretenzija, kad jis privalo paklusti Bažnyčiai.

 

Frydrichas II, stiprindamas gynybinę sistemą, kūrė labai efektyvų pilių, tvirtovių ir gynybinių atramų tinklą, pastatytą ant Monte Vulture kalvų. Viena jo paties mėgstamiausių tvirtovių buvo Lagopesole, išsiskirianti tipiška normanų struktūra, muzikai skirtu kambariu, impozantišku vidiniu bokštu ir koplyčia, kurios viduje yra freskos fragmentas, vaizduojantis kryžiuotį maldoje... Apie žymaus poeto Dante Alighieri, kilusio iš Florencijos, išsilavinimą žinoma labai mažai, nors daroma prielaida, kad jis buvo savamokslis, kai Sicilijos poetinė mokykla patraukė jo dėmesį... Reikia turėti omenyje, kad žlugus Šventosios Romos imperijai, likusių keliolikos regioninių valstybių kalba skyrėsi, bendravimas ir susisiekimas tarp jų buvo įveikiamas, bet sudėtingai...

 

XIV a. Lukanija patyrė gilią demografinę krizę ir tik baigiantis XV a. įvyko perversmas, bendras demografinis bei ekonominis atsigavimas, dalinai įtakotas pabėgėlių, atvykstančių iš žlungančios Bizantijos imperijos regionų, Konstantinopolio, kurį užėmė otomanai... Šis įvykis pažymejo ne tik Rytų Romos imperijos, t.y. Bizantijos, žlugimą, bet ir viduramžių pabaigą Europoje, kai kurių istorikų teigimu.

 

XVI a. antroje pusėje Bazilikata išgyveno santykinės ramybės laikotarpį, tuo metu pažangiai vystėsi meninė veikla bei atsirado nauja tarpinė bendruomenė, įkūrusi pirmuosius universitetus, mokyklas. 1663 m., siekiat sustiprinti teritorinę apsaugą, buvo sukurta nauja provincija, perkialiant Bazilikatos sostinę į Matera, pietinėje pakrantėje.

 

Bazilikata tapo Neapolio karalystės dalimi 1735 m., o 1799 m. Aviljanas tapo pirmasis miestas, dar prieš Neapolį, kuriame buvo simboliškai pasodintas laisvės medis ir jame paskelbta Neapolio Respublika... Tai paskatino dalį išgalinčių Bazilikatos gyventojų finansiškai remti įvykius, vedusius link nacionalinio susivienijimo, autonomiškai paskelbiant savo prisijungimą prie Italijos karalystės 1860 m. rugpjūčio 18 d., Potenza miesto sukilimu. Dauguma piliečių po susijungimo nepastebėjo tiesioginio socialinio ar ekonominio pagerėjimo...

 

Tik XX a. buvo pradėti infrastruktūros gerinimo darbai ir tik po antrojo pasaulinio karo, susikūrus Italijos Respublikai, agrarinės reformos dėka sąlygos po truputį pradėjo gerėti...

 

1980 m. lapkričio 23 d. Bazilikatą sukrėtė stiprus žemės drebėjimas...

 

Per pastaruosius dešimtmečius gyventojų skaičius Bazilikatoje sparčiai mažėja. Čia gyventi nėra lengva... 2013 m. užregistruoti 575993 gyventojai, 2019 m. – 558587 gyventojai, 2021 m. – 545130 gyventojų. Tai trečias mažiausiai apgyvendintas regionas Italijoje... Vis dėl to, tuo pat metu, čia neoficialiai susibūrė ir nauja vyno gamintojų karta.

 

„Generazione Vulture“ nariai yra draugai, kartu organizuojantys vyno degustacijas ir viešinantys savo pastangas, lengvai bendraudami apie vyną, kuris paprastai laikomas sunkiu užmirštame Italijos regione... Juos sieja ryžtingi idealai ir užsibrėžtas tikslas įtraukti Bazilikatos vulkaninius dirvožemius į pasaulio vyno žemėlapį... Dauguma jų pagamino bent vieną vyną, surinkusį 90 ar daugiau balų „Wine Spectator“ aklųjų degustacijų metu. "Keliaujame, dalijamės ir mums smagu tai daryti. Kiekvienas turi savo idėjas, savo vynuogynus ir projektus, tad mūsų vynai yra labai skirtingi.“, – patvirtina grupės įkūrėja Elena Fucci. 

 

Melfi, buvusi Frydricho II karalystės sostine, randasi 50 km šiauriau nuo dabartinės Bazilikatos sostinės, Potenza miesto, aukščiausios regioninės sostinės Italijoje, ir 8 km nuo Contrada Solagna del Titolo vietovės, kur Elena Fucci 600 – 650 m virš jūros lygio aukštyje gamina išraiškingus „TITOLO“ vynus.

 

Melfi savivaldybės teritorijoje, septintojo dešimtmečio pradžioje Aglianico del Vulture vynuogynams auginti ir vynams gaminti du broliai išsirinko dvi kvapą gniaužiančias vietas – Monte Lapis ir Piani dell’Incoronata. Tai broliai Carbone, vienas jų – tėvas vaikų, Luca ir Sara, kurie nuo 2005 m. perėmė šeimos vyninės ir vynuogynų priežiūrą. Į butelius jie išpilsto tik tą vyną, kuris patiems įtinkantis.

 

Jiems priklauso 7 ha tvariai auginamų vynuogynų, kurių derlius išpilstomas į butelius simbolinėje vietoje – virš pirmojo Vulture ugnikalnio išsiveržimo židinio. Naujai suprojektuotos vyninės požeminiuose rūsiuose, kurie randasi pačiame Melfi centre, išsilaiko pastovi temperatūra ir natūrali drėgmė. Vulture išsiveržimų sluoksniai čia pasakoja apie teritoriją, o sutvirtintos akmeninės arkos – apie jos žmones... Čia sutinkami svečiai...

 

Bazilikataaistringa, paslaptinga, romantiška, svetinga, išlikusi autentiška – iki šiol yra svarbi žmonių ir kultūrų susitikimo vieta keliaujantiems Viduržemio jūra...

 

Juk režisieriaus Francis Ford Coppola viešbutį Bazilikatoje turbūt taip pat neginčijamai įdomu būtų aplankyti. Viešbutis įkurtas viloje, kurią režisierius nusipirko 2004 m. Ji buvo pastatyta Margherita šeimos 1892 m. Bernalda mieste, netoliese pakrantės, režisieriaus senelio gimtinėje, kurią jis visada vadindavo „Bernalda bella“, gražiąja Bernalda... Į viešbučio barą „Cinecittà“ įleidžiami tik viešbučio svečiai... Smalsu, kokiais vynais jie mėgaujasi, peržiūrėdami kartą ir dar kartą kino pasaulio pripažinimo sulaukusius filmus... Francis Ford Coppola atsiveria: „Pagyvenęs labiau vertinu daugelį dalykų, pavyzdžiui, medžius; jaunystėje domėjausi tik automobiliais, lėktuvais ir moterimis, dabar – medžiais, automobiliais, lėktuvais ir moterimis.“

 

 

 

www.elenafuccivini.com


Bendrinti šį įrašą



← Senesnis įrašas Naujesnis įrašas →