BAZILIKATA

Paskelbė VYNO VALANDA

Bazilikatos tyla, spalvos, grynas oras, kvapai ir skoniai atitolina nuo šiuolaikinio gyvenimo šurmulio ir suteikia unikalių pojūčių. Prieš tūkstantmečius užgesusio Monte Vulture ugnikalnio apylinkės įspūdingiausiai imponuoja šiaurinės Bazilikatos kraštovaizdyje... Aukščiausia Monte Vulture ugnikalnio viršūnė, siekianti 1327 m, pasiekiama keliaujant 48 km į šiaurę nuo vertikalaus Potenza miesto, aukščiausios regioninės sostinės Italijoje, esančios 819 m aukštyje virš jūros lygio, pietų Apeninuose, Basento upės slėnio centre... Šiaurinėje Bazilikatoje, kur iš energingų, tačiau itin trapių raudonųjų Aglianico del Vulture vynuogių gaminami itin išraiškingi vynai, aukštis yra laikomas lemtingu veiksniu nustatant vyno kokybę. Čia, Contrada Solagna del Titolo vietovėje, Barile gyvenvietėje, įsikūrusią „Elena Fucci“ vyninę 2021 m. vyno žinovai įvertino tarp 100 geriausių pasaulyje.

 

Sesuo ir brolis Sara ir Luca Carbone, 2005 m. perėmę šeimos vyninę „Carbone Vini“, kaip ir Elena Fucci, priklauso Bazilikatos vyndarių kartai, kurią sieja ryžtingi idealai ir užsibrėžtas tikslas įtraukti Monte Vulture vulkaninius dirvožemius į pasaulio vyno žemėlapį.

 

Contrada Solagna del Titolo vietovės vynuogynai yra vieni iš aukščiausiai esančių ir seniausių Monte Vulture teritorijoje... Čia 1960 m. Elena Fucci senelis Generoso įsigijo 6 ha dabar jau seniausiais laikomų vynuogynų, susodintų lyg amfiteatras, supantis namus, kuriuose Elena užaugo, apsupta gamtos. Juose iki šiol vengiama fitosanitarinių priemonių naudojimo, gerbiant gamtos ciklus, pakartotinai naudojant lietaus vandenį drėkinimui, elektrinį traktorių... 1926 m. Elena Fucci senelio pastatytas garažas tapo naująja vynine, užuovėja rekonstruota laikantis bioarchitektūros principų, naudojant perdirbtas medžiagas, su natūraliomis šilumos izoliacijos ir ventiliacijos sistemomomis, mažinančiomis energetines išeigas, ir saulės baterijomis. Vulkaninėje uoloje iškastu tuneliu ji susisiekia su rūsiu, taip pat iškastu vulkaninėje uoloje, kuriame vyno brandinimui telpa 200 L ir 500 L talpos prancūziško ąžuolo statinės, Impruneta amforos, iš Florencijos, ir visa kita reikalinga įranga.

 

Baigdama vynuogininkystės studijas Elena Fucci oficialiai inauguravo savo vardu pavadintą vyninę 2000-ųjų metų derliumi, kurio kokybė buvo nuosekliai tobulinama kartu su išorinių profesionalų pagalba. Nuo 2004 m. visi vyno gamybos aspektai buvo perimti pirmuoju asmeniu, taip pamažu išpildant jos apsisprendimą gaminti unikalų vyną dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vynuogynų, esančių 600 – 650 metrų aukštyje, derlingumu ir vynmedžių kokybe, turint omenyje jų amžių. Dauguma jų čia įsišaknijo prieš 50 metų, kitiems jau virš 70 metų, tad nuo pat pradžių ji darbą vynuogynuose laiko kruopščia sodininkyste, rūpesčiu – vynmedžiai net surišami pačios šeimos vasarą džiovinamais pluoštais... Kiekvienų metų derlius tausojamas lyg iškovotas. Vos nurinktos, vynuogės iškart nešamos į rūsį, o ten stiebeliai nuo jų pašalinami itin atsargiai, vengiant jų kartumo. Vynmedžiai genėjami, sutvarkomi, nedelsiant. Vaikščiojant tarp jų visada matomos Monte Vulture ugnikalnio viršūnės, lyg stebinčios žmonių darbą, kurie jo imasi ir su pasididžiavimu, ir su pagarba...

 

Italijoje vulkaninių zonų, suteikiančių gyvibingumo vynams, yra daugybė... Tvirtas Monte Vulture dirvožemis iki šiol turtingas mineralinėmis medžiagomis, derlingas, tamsus. Jame nuosekliai aprašyta jo prigimtis. Dirvožemio sluoksniuose net įžvelgiamos jo išsiveržimo fazės – tarp sąstingio, mažiau pralaidžių, molingų, periodų įsiterpę pelenai ir lapiliai – smulkūs vulkaniniai akmenys –, lavos srautai... Dėl šių savybių visi vulkaniniai dirvožemiai, nors gana sausi, gerai sulaiko vandenį. Juose daug fosforo, magnio, kalio.

 

Elena Fucci neapsiriko nusprendusi gaminti tik vienos etiketės vyną, geriausiai atspindintį Aglianico del Vulture vynuogių teritorinį pobūdį. Elena Fucci teigimu, maloniausias iš sulauktų komplimentų yra „TITOLO“ vynų atpažįstamumas, kadangi tokiu pripažinimu gali didžiuotis savo gimtąją vieta – Contrada Solagna del Titolo. Tikrų tikriausia tiesa, jos vynas pripažintas moderniu savo koncepcija, nepakitus jo archaiškai esmei. Visa tai pajusite taurėje „TITOLO“ vyno, kuris, kaip teigia Elena Fucci, ją atspindi. - “Atvirą, tai vertinantiems“. Tad jam sėkmės netrūksta.

 

 

Elena Fucci

 

Italijos vynuogių veislių kataloge yra įrašytos trys Aglianico nominacijos. Dvi iš jų auginamos Kampanijos regione – Taurasi ir Taburno –, o Aglianico del Vulture auginama Bazilikatoje... Aglianico del Vulture D.O.C. kilmės vietos nuoroda buvo patvirtinta 1971 m. gegužės mėn., tuo pat metu, kai Italijoje įsitvirtino oficiali vynų klasifikavimo sistema. Nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. Bazilikatos vynams suteikiama ir Aglianico del Vulture Superiore D.O.C.G. kilmės vietos nuoroda, kai vynas brandinamas bent 3 metus, o Aglianico del Vulture Superiore Riserva D.O.C.G. brandinamas net 5 metus.

 

Vynas, vertinamas kaip Aglianico del Vulture D.O.C., turi būti gaminamas tik iš Aglianico del Vulture vynuogių, auginamų 200 – 700 m. aukštyje, brandinamų mažiausiai 1 metus – Aglianico del Vulture Riserva D.O.C. vynai brandinami mažiausiai 2 metus –, atsiskleidžiant jų esminėms savybėms. 

 

Išsiskiriantys dideliu taninų kiekiu, natūraliai aukštesniu rūgštingumu ir raudonųjų vaisių aromatų dosnumu, brandinimo metu šie vynai įgyja išraiškingų mineralinių atspalvių, prieskonių ir šokolado niuansų, pavirsdami sudėtingais ir rafinuotais raudonaisiais vynais, nuostabaus gylio ir pusiausvyros.

 

Aglianico del Vulture vynuogių cukringumas natūraliai mažesnis, palyginus su dauguma raudonųjų vynuogių. Palaimintos stora odele, jos lėtai ir dosniai noksta – derliaus nurinkimas gali užsitęsti iki lapkričio pirmųjų savaičių... Dėl šios priežasties Aglianico del Vulture yra sunkiai valdomas vynmedis, kuriam natūraliai kyla daug meteorologinių pavojų. Aglianico del Vulture vynuogėms itin palankios ilgos, karštos ir sausos Bazilikatos vasaros. Ten, kur aukščiau, visada šiek tiek vėsiau, tačiau Monte Vulture šlaituose nukreiptuose į pietryčių pusę vynuogės palengva mėgaujasi ryto saule, o toms, kurios su saule susiduria pietuose ar pietvakariuose, karštis gali net tapti tvankiu... Ilgesnis šių raudonųjų vynuogių nokimo laikas paverčia vynus tokiais išraiškingais, pilnais, delikačių, grakščių ir tvirtų, taninų – rafinuotais pietų Italijos vynais, pagarbiai vadinamais „Pietų Barolo“.

 

Per pastaruosius dešimtmečius gyventojų skaičius Bazilikatoje sparčiai mažėja. 2013 m. buvo užregistruoti 575993 gyventojai, 2019 m. – 558587 gyventojai, 2021 m. – 545130 gyventojų. Tai trečias mažiausiai apgyvendintas regionas Italijoje. Čia gyventi nėra lengva... Vis dėl to, tuo pat metu, neoficialiai susibūrė ir nauja vyno gamintojų karta.

 

„Generazione Vulture“ nariai yra draugai, kartu organizuojantys vyno degustacijas ir viešinantys savo pastangas, lengvai bendraudami apie vyną, kuris paprastai laikomas sunkiu užmirštame Italijos regione... Juos sieja ryžtingi idealai ir užsibrėžtas tikslas įtraukti Bazilikatos vulkaninius dirvožemius į pasaulio vyno žemėlapį... Dauguma jų pagamino bent vieną vyną, surinkusį 90 ar daugiau balų „Wine Spectator“ aklųjų degustacijų metu. "Keliaujame, dalijamės ir mums smagu tai daryti. Kiekvienas turi savo idėjas, savo vynuogynus ir projektus, tad mūsų vynai yra labai skirtingi.“, – patvirtina grupės įkūrėja Elena Fucci. 

 

 

Aglianico del Vulture

 

Attilio Scienza, vienas svarbiausių Italijos vynuogių veislių ekspertų, dėstantis Milano universitete, mano, kad Aglianico pavadinimas kilęs nuo ispaniškojo žodžio „llano“, kadangi tai yra laukinė, miškų pakraščiuose augusi ir tik vėliau prijaukinta „lygumų vynuogė“. Šis jo įsitikinamas remiasi tuo, kad iki XVI a., po Ispanijos viešpatavimo pietų Italijoje XV a., nebuvo apie ją jokių įrašų. Pirmą kartą Aglianico pavadinimas minimas 1520 m. dokumente.

 

Kitų įsitikinimu Aglianico laikoma viena seniausių Italijos vynuogių veislių ir, nors apie ją išliko nedaug rašytinių dokumentų, šiam įsitikinimui paremti užtektų teiginio, kad veislės pavadinimas nurodo jos graikiškąją kilmę, kadangi „ellanico“ reiškia „heleniškas“...

 

Daugybė artefaktų, aptiktų Monte Vulture apylinkių archeologinėse vietose, liudija apie vynuogininkystę. Įvairūs indai, dekoruoti graikų mitų pasaulio įkvėptomis scenomis, dokumentuoja kultūrinę panoramą, kurios metu graikų tradicijos susiliejo su vietinėmis.

 

Bazilikatapaslaptinga, aistringa, romantiška, svetinga, išlikusi autentiška – iki šiol yra svarbi žmonių ir kultūrų susitikimo vieta keliaujantiems Viduržemio jūra...

 

Teritorija, atitinkanti Bazilikatos regioną, iš pradžių buvo žinoma kaip Lukania, o pirmieji jos gyventojailukaniečiai... Dėl šio pavadinimo kilmės nesutariama iki šiol. Gali būti, kad čia atsikraustę gyventi žmonės iš centrinės Italijos dalies ją taip pavadino jų herojaus Luko garbei, arba, kad ją taip pradėjo vadinti žmonės, atsikraustę čia iš Anatolijostauta, vadinama Lyki. Kai kurie istorikai teigia, kad šis pavadinimas galėtų būti sietinas su vėlesniu laikotarpiu, čia pradėjus gyventi romėnams, nes lotynų kalba „lucus“ reiškia „šventas miškas“, o tuomet romėnai čia atsikraustė būtent dėl miškingų, derlingų žemių... Taip pat lotynų kalba „lykos“ reiškia „vilkas“, o tai paremtų šią teoriją. Kita hipotezė teigia, kad Lukanija pavadinimas turėtų būti kildinamas nuo graikiškojo termino „leukos“, t.y. „mirguliuojantis, baltumas“, kuris savo ruožtu sietinas su lotyniškuoju „lux“, t.y. „šviesa“... Lukanija tapo oficialiu regiono pavadinimu 1932 – 1947 m. Gimus Respublikai, regionas vėl buvo pavadintas Bazilikata.

 

Pirmą kartą Bazilikatos vietovardis raštu paminėtas XII a., 1175 m. dokumente, siejamas su graikiškuoju terminu „Basilikos“, kuriuo graikai nuo X a. įvardijo Bizantijos regioninius administratorius. Terminas „Basilikos“, graikų kalba reiškiantis „karaliaus pareigūnas“, yra kilęs nuo graikų termino „Basileus“, t.y. „karalius“. Lotynų kalbos terminas „Basilica“ savo ruožtu yra kilęs iš graikų kalbos ir nusako „karališkuosius namus“. Bazilikas graikai ir romėnai state prabangiai, nors jų išankstinė paskirtis buvo visuomeninė, o Romos imperijos miestų forumuose jos užėmė pirmenybę. Vėliau, įsteigus krikščionybę, buvo pasinaudota bazilikomis liturginias tikslais, kol pradėta statyti naujas bazilikas naujai jų paskirčiai perteikiamai naujomis prabangiomis freskomis...

 

Nepamirškime, kad Aglianico vynuogių vynas yra pagarbiai vadinamas „Pietų Barolo“, o Barolo – vynų karaliumi, ar karalių vynu...

 

Žlugus Vakarų Romos imperijai, V a., kai ši teritorija iš esmės jau buvo sukrikščioninta, patyrė įvairių invazijų – bizantiniečių, ostrogotų, longobardų, saracėnų, normanų, angevinų, kurie atvykdami ir įsikurdami tapdavo priešiškais vieni kitiems... Nepaisant to, vynuogininkystės, taigi ir vyno gamybos atgimimas viduramžiais, ypatingai sietinas su katalikų bažnyčios veikla, lėmė vynuogynams skirtų žemių plėtrą.

 

Baigiantis XII a., 1186 m., Sicilijos karalystės sosto įpėdinė Konstanca vedė Šventosios Romos imperijos imperatorių Henriką VI, iš Hohenštaufenų dinastijos... Jų sūnus Frydrichas II, vadinamas „Stupor Mundi“, pasaulio stebuklu, tapo Sicilijos ir Jeruzalės karalius bei Šventosios Romos imperijos imperatorius... Mecenatas, mėgstantis apsupti save rašytojais, poetais, filosofais, mokslininkais, jis taip pat kūrė pietų Italijos liaudies kalba, buvo vienas reprezentatyviausių Sicilijos poetinės mokyklos, kurią pats įkūrė, rašytojų. Teigiama, kad jis kalbėjo devyniomis kalbomis ir rašė septyniomis. Palankiai vertino Salerno medicinos mokyklą, 1224 m. įkūrė Neapolio universitetą. Besąlygiškai mylėjo Monte Vulture apylinkes, savo mėgstamiausią atostogų vietą, o Melfije 1231 m. išleido plačiausią ir išsamiausią viduramžių įstatymų kodeksą, konstituciją, kurioje išdėstė valdžios principus, kurie tuometiniame kontekste atrodė novatoriški, o santykiai su katalikų bažnyčia taip ir išliko dviprasmiškais...

 

Teigiama, kad Frydrichas II buvo ekstravagantiškas, niekindamas to meto socialines konvencijas, o tai skatino nepasitikėjimą jo ketinimais, besivadovaujančiųjų įsitikinimais kvalifikuojamais, kaip antikrikščioniškais... Savo siekiais Frydrichas II vertinamas, kaip monarchas, išgyvenęs renesanso laikus prieš Renesansą... Savęs ir savo vaidmens suvokimas būdingi Renesansui. Frydrichas II tvirtino, kad Šventosios Romos imperijos imperatorius yra teisėtas Romos imperatorių įpėdinis, o tai kirtosi su popiežiaus pretenzija, kad jis privalo paklusti Bažnyčiai.

 

Frydrichas II, stiprindamas gynybinę sistemą, kūrė labai efektyvų pilių, tvirtovių ir gynybinių atramų tinklą, pastatytą ant Monte Vulture kalvų. Viena jo paties mėgstamiausių tvirtovių buvo Lagopesole, išsiskirianti tipiška normanų struktūra, muzikai skirtu kambariu, impozantišku vidiniu bokštu ir koplyčia, kurios viduje yra freskos fragmentas, vaizduojantis kryžiuotį maldoje...

 

Apie žymųjį poetą Dante Alighieri, kilusį iš Florencijos, išsilavinimą žinoma labai mažai, nors daroma prielaida, kad jis buvo savamokslis, kai Sicilijos poetinė mokykla patraukė jo dėmesį... Reikia turėti omenyje, kad žlugus Šventosios Romos imperijai, likusių keliolikos regioninių valstybių kalba skyrėsi, bendravimas ir susisiekimas tarp jų buvo įveikiamas, bet sudėtingai...

 

XIV a. Lukania patyrė gilią demografinę krizę ir tik baigiantis XV a. įvyko perversmas, bendras demografinis bei ekonominis atsigavimas, dalinai įtakotas pabėgėlių, atvykstančių iš žlungančios Bizantijos imperijos regionų, Konstantinopolio, kurį užėmė otomanai... Šis įvykis pažymejo ne tik Rytų Romos imperijos, t.y. Bizantijos, žlugimą, bet ir viduramžių pabaigą Europoje, kai kurių istorikų teigimu.

 

XVI a. antroje pusėje Bazilikata išgyveno santykinės ramybės laikotarpį, tuo metu pažangiai vystėsi meninė veikla bei atsirado nauja tarpinė bendruomenė, įkūrusi pirmuosius universitetus, mokyklas. 1663 m., siekiat sustiprinti teritorinę apsaugą, buvo sukurta nauja provincija, perkialiant Bazilikatos sostinę į Matera, pietinėje pakrantėje.

 

Bazilikata tapo Neapolio karalystės dalimi 1735 m., o 1799 m. Aviljanas tapo pirmasis miestas, dar prieš Neapolį, kuriame buvo simboliškai pasodintas laisvės medis ir jame paskelbta Neapolio Respublika... Tai paskatino dalį išgalinčių Bazilikatos gyventojų finansiškai remti įvykius, vedusius link nacionalinio susivienijimo, autonomiškai paskelbiant savo prisijungimą prie Italijos karalystės 1860 m. rugpjūčio 18 d., Potenza miesto sukilimu. Dauguma piliečių po susijungimo nepastebėjo tiesioginio socialinio ar ekonominio pagerėjimo...

 

Tik XX a. buvo pradėti infrastruktūros gerinimo darbai ir tik po antrojo pasaulinio karo, susikūrus Italijos Respublikai, agrarinės reformos dėka sąlygos po truputį pradėjo gerėti...

 

1980 m. lapkričio 23 d. Bazilikatą sukrėtė stiprus žemės drebėjimas...

 

 

Elena Fucci

 

Turtingos dvasingumu, archeologiniais, istoriniais, meniniais šedevrais, šios teritorijos maistas ir vynas – jau įsitikinome – verti ne mažiau dėmesio. Čia šimtmečiais auginamos pistacijos, kaštonai, gaminami sūriai, medus, spaudžiamas aliejus... Kraštovaizdį dabar neginčijamai valdo Aglianico del Vulture vynmedžiai.

 

Melfi, buvusi Frydricho II karalystės sostine, randasi 50 km šiauriau nuo dabartinės Bazilikatos sostinės, Potenza miesto, aukščiausios regioninės sostinės Italijoje, ir 8 km nuo Contrada Solagna del Titolo vietovės, kur Elena Fucci 600 – 650 m virš jūros lygio aukštyje gamina išraiškingus „TITOLO“ vynus.

 

Melfi savivaldybės teritorijoje, septintojo dešimtmečio pradžioje Aglianico del Vulture vynuogynams auginti ir vynams gaminti du broliai išsirinko dvi kvapą gniaužiančias vietas – Monte Lapis ir Piani dell’Incoronata. Tai broliai Carbone, vienas jų – Luca ir Sara tėvas. Tėvas brolių, kurie per laiką ne tik perėmė vynuogynų priežiūrą, o ir pildo svajonę tapti rimtais vyndariais. Į butelius jie išpilsto tik tą vyną, kuris jiems patiems įtinkantis.

 

Jiems priklauso 7 ha vynuogynų, auginamų pagal ekologinį rėžimą, kurių derlius išpilstomas į 25000 butelių vyno simbolinėje vietoje – virš pirmojo Monte Vulture ugnikalnio išsiveržimo židinio. Naujai suprojektuotos vyninės požeminiuose rūsiuose, kurie randasi pačiame Melfi centre, išsilaiko pastovi temperatūra ir natūrali drėgmė. Monte Vulture išsiveržimų sluoksniai čia pasakoja apie teritorijos formavimąsi, o sutvirtintos akmeninės arkos pasakoja apie žmones... Čia sutinkami svečiai... Nesenstantis ir visada kitoniškas Francis Ford Coppola atsiveria: „Pagyvenęs labiau vertinu daugelį dalykų, pavyzdžiui, medžius; jaunystėje domėjausi tik automobiliais, lėktuvais ir moterimis, dabar – medžiais, automobiliais, lėktuvais ir moterimis.“

 

Francis Ford Coppola boutique stiliaus viešbutį Italijoje turbūt neginčijamai būtų tiek pat įdomu aplankyti, įsikūrusį viloje, pastatytoje Margherita šeimos 1892 m. Bernalda mieste, netoliese pakrantės, Coppola senelio gimtinėje, kurią jis visada vadino „Bernalda bella“, gražiąja Bernalda... Šią vilą režisierius nusipirko 2004 m. Į viešbučio barą „Cinecittà“ įleidžiami tik viešbučio svečiai... Smalsu, kokiais vynais jie mėgaujasi, peržiūrėdami kartą ir dar kartą kino pasaulio pripažinimo sulaukusius filmus...


Bendrinti šį įrašą



Naujesnis įrašas →