BAZILIKATA

Paskelbė VYNO VALANDA

Bazilikatos tyla, spalvos, grynas oras, kvapai ir skoniai atitolina nuo šiuolaikinio gyvenimo šurmulio ir suteikia unikalių pojūčių. Prieš šimtus tūkstančių metų užgesusio Vulture ugnikalnio, kurio aukštis siekia 1327 m, apylinkės, vis dar mažai tyrinėtos, įspūdingiausiai imponuoja šiaurinės Bazilikatos kraštovaizdyje... 56 km atstumu nuo vertikalaus Potenza miesto, aukščiausios regioninės sostinės Italijoje, esančios 819 m virš jūros lygio pietų Apeninuose, Basento upės slėnio centre... Bazilikatoje, kur iš Aglianico del Vulture vynuogių gaminami itin išraiškingi vynai, aukštis laikomas lemtingu veiksniu nustatant vyno kokybę. Bazilikatoje, Barile gyvenvietėje, įsikūrusią „Elena Fucci“ vyninę 2021 m. vyno žinovai įvertino tarp 100 geriausių pasaulyje.

 

Barile gyvenvietės vynuogynai yra vieni iš aukščiausiai esančių ir seniausių kalvotoje Monte Vulture teritorijoje... Barile gyvenvietėje, Contrada Solagna del Titolo rajone, 1960 m. Elena Fucci senelis Generoso įsigijo 6 ha dabar jau seniausiais laikomų vynuogynų, susodintų lyg amfiteatras, supantis namus, kuriuose Elena užaugo, apsupta gamtos. Juose iki šiol vengiama fitosanitarinių priemonių naudojimo, gerbiant gamtos ciklus, pakartotinai naudojant lietaus vandenį drėkinimui, elektrinį traktorių... Kadaise – 1926 m. – Elenos senelio pastatytas garažas tapo naująja vynine, užuovėja rekonstruota laikantis bioarchitektūros principų, naudojant perdirbtas medžiagas, su natūraliomis šilumos izoliacijos ir ventiliacijos sistemomomis, mažinančiomis energetines išeigas, ir saulės baterijomis. Vulkaninėje uoloje iškastu tuneliu ji susisiekia su rūsiu, taip pat iškastu vulkaninėje uoloje, kuriame vyno brandinimui telpa 200 L ir 500 L talpos prancūziško ąžuolo statinės, Impruneta amforos, iš Florencijos, ir visa kita reikalinga įranga.

 

Tokie keramikos dirbiniai kaip Imprunetos amforos, naudojami nuo etruskų laikų, ilgainiui pritapo buityje dėl jų ypatingo atsparumo temperatūrų kaitai... „Elena Fucci TITOLO by Amphora 2018 Aglianico del Vulture D.O.C.“ vynas skirtas istorinių įvykių apsvarstymui.

 

Baigdama vynuogininkystės studijas Elena Fucci oficialiai inauguravo savo vardu pavadintą vyninę 2000-ųjų metų derliumi, kurio kokybė buvo nuosekliai tobulinama kartu su išorinių profesionalų pagalba. Nuo 2004 m. visi vyno gamybos aspektai buvo perimti pirmuoju asmeniu, taip pamažu išpildant jos apsisprendimą gaminti unikalų vyną dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vynuogynų, esančių 600 – 650 metrų aukštyje, derlingumu ir vynmedžių kokybe, turint omenyje jų amžių. Dauguma jų čia įsišaknijo prieš 50 metų, kitiems jau virš 70 metų, tad nuo pat pradžių ji darbą vynuogynuose laiko kruopščia sodininkyste, rūpesčiu – vynmedžiai net surišami pačios šeimos vasarą džiovinamais pluoštais... Kiekvienais metais derlius yra tausojamas lyg iškovotas. Kai tik vynuogės nurenkamos, jos iškart nešamos į rūsį, o ten stiebeliai nuo jų pašalinami atsargiai, vengiant jas sutraiškyti, taip vengiant jų kartaus skonio. Vynmedžiai genėjami, sutvarkomi, nedelsiant. Vaikščiojant tarp jų visada matomas Monte Vulture, lyg stebintis žmonių darbą, kurie jo imasi ir su pasididžiavimu, ir su pagarba...

 

Italijoje vulkaninių zonų, suteikiančių gyvibingumo vynams, yra daugybė... Tvirtas Monte Vulture dirvožemis iki šiol turtingas mineralinėmis medžiagomis, derlingas, tamsus. Jame nuosekliai aprašyta jo prigimtis. Dirvožemio sluoksniuose net įžvelgiamos jo išsiveržimo fazės – tarp sąstingio, mažiau pralaidžių, molingų, periodų įsiterpę pelenai ir lapiliai – smulkūs vulkaniniai akmenys –, lavos srautai... Dėl šių savybių visi vulkaniniai dirvožemiai, nors gana sausi, gerai sulaiko vandenį. Juose daug fosforo, magnio, kalio.

 

Elena Fucci neapsiriko nusprendusi gaminti tik vienos etiketės vyną, geriausiai atspindintį Aglianico del Vulture vynuogių išraiškingumą ir Vulture teritorinį pobūdį. Jos teigimu, maloniausias iš sulauktų komplimentų yra „TITOLO“ vynų atpažįstamumas tarp kitų, kadangi tokiu pripažinimu gali didžiuotis savo gimtąją vieta. Tikrų tikriausia tiesa, jos Aglianico del Vulture D.O.C. pripažintas moderniu savo koncepcija, nepakitus jo archaiškai esmei. Tad jam sėkmės netrūksta.

 

Visa tai pajusite taurėje „TITOLO“ vyno, kuris, kaip teigia Elena Fucci, ją atspindi. - “Atvirą, tai vertinantiems“.

 

Italijos vynuogių veislių kataloge yra įrašytos trys Aglianico nominacijos. Dvi iš jų auginamos Kampanijos regione – Taurasi ir Taburno –, o Aglianico del Vulture auginama Bazilikatoje... Aglianico del Vulture D.O.C. kilmės vietos nuoroda buvo patvirtinta 1971 m. gegužės mėn., tuo pat metu, kai Italijoje įsitvirtino oficiali vynų klasifikavimo sistema. Nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. Bazilikatos vynams suteikiama ir Aglianico del Vulture Superiore D.O.C.G. kilmės vietos nuoroda, kai vynas brandinamas bent 3 metus, o Aglianico del Vulture Superiore Riserva D.O.C.G. brandinamas net 5 metus.

 

Vynas, vertinamas kaip Aglianico del Vulture D.O.C., turi būti gaminamas tik iš Aglianico del Vulture vynuogių, auginamų 200 – 700 m. aukštyje, brandinamų mažiausiai 1 metus – Aglianico del Vulture Riserva D.O.C. vynai brandinami mažiausiai 2 metus –, atsiskleidžiant jų esminėms savybėms. 

 

Išsiskiriantys dideliu taninų kiekiu, natūraliai aukštesniu rūgštingumu ir raudonųjų vaisių aromatų dosnumu, brandinimo metu šie vynai įgyja išraiškingų mineralinių atspalvių, prieskonių ir šokolado niuansų, pavirsdami sudėtingais ir rafinuotais raudonaisiais vynais, nuostabaus gylio ir pusiausvyros.

 

Aglianico del Vulture vynuogių cukringumas natūraliai mažesnis, palyginus su dauguma raudonųjų vynuogių. Palaimintos stora odele, jos lėtai ir dosniai noksta – derliaus nurinkimas gali užsitęsti iki lapkričio pirmųjų savaičių... Aglianico del Vulture vynuogėms itin palankios ilgos, karštos ir sausos Bazilikatos vasaros. Ten, kur aukščiau, visada šiek tiek vėsiau, tačiau Monte Vulture šlaituose nukreiptuose į pietryčių pusę vynuogės palengva mėgaujasi ryto saule, o toms, kurios su saule susiduria pietuose ar pietvakariuose, karštis gali net tapti tvankiu... Ilgesnis šių raudonųjų vynuogių nokimo laikas paverčia vynus tokiais išraiškingais, pilnais, grakščių ir tvirtų taninų – rafinuotais pietų Italijos vynais, pagarbiai vadinamais „Pietų Barolo“.

 

Per pastaruosius dešimtmečius gyventojų skaičius Bazilikatoje sparčiai mažėja. 2013 m. buvo užregistruoti 575993 gyventojai, 2019 m. – 558587 gyventojai, 2021 m. – 545130 gyventojų. Tai trečias mažiausiai apgyvendintas regionas Italijoje. Čia gyventi nėra lengva... Vis dėl to, tuo pat metu, neoficialiai susibūrė ir nauja vyno gamintojų karta. „Generazione Vulture“ nariai yra draugai, kartu organizuojantys vyno degustacijas ir viešinantys savo pastangas, lengvai bendraudami apie vyną, kuris paprastai laikomas sunkiu užmirštame Italijos regione... Juos sieja ryžtingi idealai ir užsibrėžtas tikslas įtraukti Bazilikatos vulkaninius dirvožemius į pasaulio vyno žemėlapį... Dauguma jų pagamino bent vieną vyną, surinkusį 90 ar daugiau balų „Wine Spectator“ aklųjų degustacijų metu. "Keliaujame, dalijamės ir mums smagu tai daryti. Kiekvienas turi savo idėjas, savo vynuogynus ir projektus, tad mūsų vynai yra labai skirtingi.“, – patvirtina grupės įkūrėja Elena Fucci. 

 

Pirmą kartą Bazilikatos vietovardis buvo paminėtas X a., tad siejamas su graikiškuoju terminu „Basilikos“, kuriuo buvo vadinami Bizantijos valdovai. Bazilikatapaslaptinga, aistringa, romantiška, svetinga, išlikusi autentiškavisada buvo itin svarbiu stoties tašku, žmonių ir kultūrų susitikimo vieta keliaujantiems Viduržemio jūra... Kai longobardų Benevento kunigaikštystė buvo padalinta, 847 m., ši teritorija tapo Salerno kunigaikštystės dalimi, o 968 m., kai ją užkariavo Bizantija, buvo įkurta Lukanija. 1059 m. teritoriją užkariavus normanams, Melfis tapo viena iš Neapolio karališkosios valdžios būstinių. XI a. bėgyje ši teritorija buvo nuolat frakcionuojama.

 

1186 m. Sicilijos karalystės sosto įpėdinė Konstanca vedė Šventosios Romos imperijos imperatorių Henriką VI, iš Hohenštaufenų dinastijos... Jų sūnus Frydrichas II, dar vadinamas „Stupor Mundi“, pasaulio stebuklu, buvo Sicilijos ir Jeruzalės karalius bei Šventosios Romos imperijos imperatorius... Jis taip pat buvo vienas reprezentatyviausių Sicilijos poetinės mokyklos, kurią pats sukūrė, rašytojų. Kūrė pietų Italijos liaudies kalba. Mecenatas, mėgstantis apsupti save rašytojais, poetais, filosofais, mokslininkais, jis prisidėjo prie italų literatūros gimimo. Teigiama, kad jis kalbėjo devyniomis kalbomis, įskaitant lotynų, siciliečių, vokiečių, prancūzų, graikų ir arabų, ir rašė septyniomis. Palankiai vertino Salerno medicinos mokyklą, 1224 m. įkūrė Neapolio universitetą. Besąlygiškai mylėjo Vulture, savo mėgstamiausią atostogų vietą, kurioje sėmėsi įkvėpimo rankraščiams, o Melfije 1231 m. išleido plačiausią ir išsamiausią viduramžių įstatymų kodeksą, konstituciją, kurioje išdėstė valdžios principus, kurie tuometiniame kontekste atrodė novatoriški, o santykiai su katalikų bažnyčia taip ir išliko dviprasmiškais... Frydrichas II buvo ekstravagantiškas, niekino to meto socialines konvencijas, tokias kaip vasalatų represijas ar riteriškos garbės sampratą. Tai skatino kai kurių jo sąjungininkų nepasitikėjimą jo politiniais ketinimais. Istorikiškai Frydrichas II vertinamas kaip monarchas, savo siekiais išgyvenęs renesanso laikus prieš Renesansą. Tie, kurie vadovaujasi Bažnyčios įsitikinimais jį kvalifikavuoja antikrikščionišku... Frydrichas II tvirtino, kad Šventosios Romos imperijos imperatorius yra teisėtas Romos imperatorių įpėdinis, o tai kirtosi su popiežiaus pretenzija, kad jis privalo paklusti Bažnyčiai.

 

Frydrichas II, stiprindamas gynybinę sistemą, kūrė labai efektyvų pilių, tvirtovių ir gynybinių atramų tinklą, pastatytą ant Monte Vulture kalvų. Viena jo paties mėgstamiausių tvirtovių buvo Lagopesole, išsiskirianti tipiška normanų struktūra, muzikai skirtu kambariu, impozantišku vidiniu bokštu ir koplyčia, kurios viduje yra freskos fragmentas, vaizduojantis kryžiuotį maldoje.

 

Apie poetą Dante Alighieri, kilusį iš Florencijos, išsilavinimą žinoma labai mažai, nors daroma prielaida, kad jis buvo savamokslis, kai Sicilijos poetinė mokykla patraukė jo dėmesį... Reikia turėti omenyje, kad žlugus Šventosios Romos imperijai, likusių keliolikos regioninių valstybių kalba skyrėsi, bendravimas ir susisiekimas tarp jų buvo įveikiamas, bet sudėtingai...

 

Melfi, buvusi Frydricho II karalystės sostine, randasi 50 km šiauriau nuo dabartinės Bazilikatos sostinės, Potenza miesto, aukščiausios regioninės sostinės Italijoje, ir 8 km nuo Barile gyvenvietės, kur Elena Fucci 600 – 650 m virš jūros lygio aukštyje gamina išraiškingus „TITOLO“ vynus.

 

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Aglianico del Vulture vynuogynams auginti ir vynams gaminti Melfi rajone du broliai išsirinko dvi kvapą gniaužiančias vietas Monte Lapis ir Piani dell’Incoronata apylinkėse. Tai broliai Carbone, vienas jų – Luca ir Sara tėvas. Tėvas brolių, kurie per laiką ne tik perėmė vynuogynų priežiūrą, o ir pildo svajonę tapti rimtais vyndariais. Į butelius jie išpilsto tik tą vyną, kuris jiems patiems įtinkantis.

 

Jiems priklauso 7 ha vynuogynų, auginamų pagal ekologinį rėžimą, kurių derlius išpilstomas į 25000 butelių vyno simbolinėje vietoje – virš pirmojo Monte Vulture išsiveržimo židinio. Naujai suprojektuotos vyninės požeminiuose rūsiuose, kurie randasi pačiame Melfi centre, išsilaiko pastovi temperatūra ir natūrali drėgmė. Monte Vulture išsiveržimų sluoksniai čia pasakoja apie teritorijos formavimąsi, o sutvirtintos akmeninės arkos pasakoja apie žmones... Čia sutinkami svečiai... Nesenstantis ir visada kitoniškas Francis Ford Coppola atsiveria: „Pagyvenęs labiau vertinu daugelį dalykų, pavyzdžiui, medžius; jaunystėje domėjausi tik automobiliais, lėktuvais ir moterimis, dabar – medžiais, automobiliais, lėktuvais ir moterimis.“

 

Turtingos dvasingumu, archeologiniais, istoriniais, meniniais šedevrais, šios teritorijos maistas ir vynas – jau įsitikinome – verti ne mažiau dėmesio. Čia šimtmečiais auginamos pistacijos, kaštonai, gaminami sūriai, medus, spaudžiamas aliejus... Kraštovaizdį dabar neginčijamai valdo Aglianico del Vulture vynmedžiai.

 

Attilio Scienza, vienas svarbiausių Italijos vynuogių veislių ekspertų, dėstantis Milano universitete, mano, kad Aglianico pavadinimas kilęs nuo ispaniškojo žodžio „llano“, kadangi tai yra laukinė, miškų pakraščiuose augusi ir tik vėliau prijaukinta „lygumų vynuogė“. Šis jo įsitikinamas remiasi tuo, kad iki XVI a., po Ispanijos viešpatavimo pietų Italijoje XV a., nebuvo apie ją jokių įrašų. Pirmą kartą Aglianico pavadinimas minimas 1520 m. dokumente.

 

Kitų įsitikinimu Aglianico laikoma viena seniausių Italijos vynuogių veislių ir, nors apie ją išliko nedaug rašytinių dokumentų, šiam įsitikinimui paremti užtektų teiginio, kad veislės pavadinimas nurodo jos graikiškąją kilmę, kadangi „ellanico“ reiškia „heleniškas“...

 

 

Generazione Vulture


Bendrinti šį įrašą



← Senesnis įrašas Naujesnis įrašas →