FRIULIS-VENECIJA DŽIULIJA

Paskelbė VYNO VALANDA

Gallo šeimos atsidavimas vynuogininkystei prasidėjo daugiau nei prieš šimtą metų, nuo 1900-ųjų pradžios. Nuo 1978 m. „Vie di Romans“ vyninei vadovauja Gianfranco Gallo, kuris, remiantis kruopščia enologine interpretacija, drąsiai ir nuosekliai pasirenkant ir pritaikant vynuogininkystės metodus, sukuriant nepakartojamą baltųjų vynų stilių, sistemingo darbo dėka suteikė „Vie di Romans“ vyninei pavyzdingą kompetentingumą. Gianfranco Gallo meistriškumas vyno pasaulyje pripažintas nuo jaunystės.

 

„Siekdamas įvaldyti konkrečius kultūrinius veiksnius, žmogus pradeda nuo aplinkos pažinimo. Taip jis atsiduria visą jį supančio centre, atranda save kaip kūrėją, taip pat kaip dalį kažko labai plataus, kas jį pranoksta, išstato prieš paslaptį. Tokiu būdu užsimezga dialogas, tampantis simbiotine sąveika, harmonija, kurios dėka bendri rezultatai, vaisiai yra tokie sudėtingi, nauji, unikalūs ir įvairūs.“ – teigia Gianfranco Gallo.

 

Isonzo upės slėnyje esančius vynuogynus Gianfranco Gallo kartu su šeima ir vyninės darbuotojais tvarko kiek įmanoma ekologiškai. Dėl dirvožemio savybių ir klimatinių sąlygų, čia vynuogės noksta lėtai bei nurenkamos vėlyvai. „Vie di Romans“ vynai išleidžiami pardavimui vienais metais vėliau nei įprasta, jie pasižymi intensyvumu, sultingumu, sudėtingais niuansais, vientisu rūgštingumu, sotumu, natūraliai ilgesniu poskoniu. Tai ištvermingų vynuogių vynai, savo konsistencija ir puikia pusiausvyra pelnę prestižinius įvertinimus.

 

Gallo šeima teigia, kad siekiant suprasti vynuogininkystės esmę, būtinas noras pažinti faktorius, kuriais yra grindžiami organoleptiniai pojūčiai bei kintamųjų, kurios sąveikauja vyno gamyboje, visumą... 

 

Galingos Romos Imperijos laikais kelias, jungiantis du svarbiausius Friuli-Venecija Džiulija regiono miestus, ėjo per Mariano del Friuli gyvenvietę, Gorizijos provincijoje, Friuli-Venecija Džiulija regiono pietryčiuose, netoliese sienos su Slovėnija. Adrijos jūra yra vos 20 km į pietus, o pirmieji Alpių šlaitai – apie 30 km į šiaurę... Čia yra įsikūrusi „Vie di Romans“ vyninė, čia ją sūpuoja 60 hektarų vynuogynų. Iš vietovės istorinės reikšmės kilo šios vyninės pavadinimas...

 

Šiaurėje... Ten, tarp Alpių kalnų ir Adrijos jūros... Friuli-Venecija Džiulija regione vynuogynais užsodinti 23000 hektarų, iš kurių 43% kalnuose, 38% lygumose, 19% kalvose. Daugelis vynmedžių čia pradėti sodinti ilgesnį laiką šioje teritorijoje gyvenusių tautų. Teritorijoje įsikūrę romėnai vadino ją „Forum Julii“.

 

Friuli-Venecija Džiulija regione yra pripažintos keturios D.O.C.G., dvylika D.O.C. ir trys I.G.T. „Vie di Romans“ asortimente netrūksta įsimintinų raudonųjų Pinot Nero ir Merlot, tačiau dėl dirvožemio savybių ir klimatinių sąlygų Friuli Isonzo D.O.C. kilmės vietos nuorodą atitinkančioje teritorijoje palankiausia auginti Chardonnay, Sauvignon Blanc, Pinot Grigio, Friulano vynmedžius...

 

Mariano del Friuli gyvenvietė pasiekiama per 8 minutes keliaujant automobiliu iš Gorizia miesto, 20 minučių dviračiu, 1 valandą ir 30 minučių pasivaikščiojant... Tai unikalus kraštas, vienijantis skirtingas realijas, kultūras. Jame yra dvi saugomos teritorijos, idealios paukščių daugybės ir laukinių Kamargo veislės žirgų buveinės: Cavanata slėnio ir Isonzo deltos gamtiniai draustiniai. „Vie di Romans“ įsikūrę plačiame šiauriniame Isonzo upės slėnyje, derlingame, įsimintino grožio, garsėjančiame puikiais vynais... Kiek toliau, pasienį primenančiame šiurkščiame ir uolėtame Carso teritorijos kraštovaizdyje, pirmojo pasaulinio karo kovų nugenėtame, ten kur augdavo tvirti ąžuolai, dabar tvirtai stiebiasi pušys. Dalis šių pušynų medienos naudojama Venecijos miesto poliams... Sausuma nuo Venecijos iki Gorizia miesto yra apie 150 km.

 

Pirmą kartą minimas 1001 m., Gorizia miestas priklausė Bavarijos grafams iki 1500 m., kai jį peremė Habsburgų monarchija ir miestas tapo poilsiaviete. Išskirtinai metus, 1508 – 1509 m., jį okupavo Venecija. Napoleono karų metu į Venecijos teritoriją, kuri išliko neutrali, bet kurią ištisai perėjo būsimos Austrijos-Vengrijos imperijos kariuomenė, 1797 m. įsiveržė Napoleonas Bonapartas tiek sausuma, tiek jūra. 1809 – 1813 m. Gorizijos provinciją Napoleonas įtraukė tarp tuomet Prancūzijai priklausančių Ilyrijos provincijų, tuomet saugomas teritorijas Austrijos-Vengrijos imperija atgavo ir jose išliko, kol 1918 m., pasibaigus pirmąjam pasauliniam karui, jos buvo užkariuotos Italijos. 1945 m., pasibaigus antrąjam pasauliniam karui, Gorizia miestas buvo padalintas tarp Italijos ir Slovėnijos, tuo pat metu kai Istrijos pusiasalis buvo padalintas tarp Kroatijos, Slovėnijos ir Italijos.

 

Friuli Isonzo D.O.C. teritorijoje skirtingi vėjai – ir drėgni ir sausi, ir vėsūs ir šilti – susilieja, o tada nukreipia save į skirtingas puses, taip sukurdami klimatą, kuriam būdingi nuolatiniai pokyčiai. Skirtingais metų laikais vyrauja vėsesnis, sausas žemyninis rytų vėjas Bora, arba šiltesnis, drėgnesnis Viduržemio jūros Sirokas (it. Scirocco). Ši teritorija yra ideali vynuogių auginimui iš esmės dėl Bora vėjo, kuris skrieja į rytus nuo plačių, atvirų slėnių Slovėnijos kalnuose link Isonzo plynaukštės. Užtikrindamas dienos temperatūros platų diapazoną ir ilgesnį saulės poveikį, šis vėjas skatina lėtą vynuogių nokimą.

 

Čia vyrauja vidutiniškai lietingi, drėgni, pavasariai, saikingai šilta, sausa, vasara, o ruduo gali būti permainingas. Būtent ruduo, keičiantis orams, lemia, ar metai bus apibūdinami kaip žemyninio-europietiško ar šiaurinio-Viduržemio jūros pobūdžio.

 

Šios vietovės pradėjo formuotis Pleistoceno – keturių ledynmečių – epochoje, kurios metu įvyko reikšmingi ledynų formavimosi ir tirpimo etapai. Manoma, kad pirmasis šaltasis etapas, žinomas kaip Günz, prasidėjo prieš 1200000 metų ir truko 500000 metų. Jam sekė 50000 metų šiltas, drėgnas laikotarpis, kuris paskatino pusiaujo florą ir fauną. Antrasis ledynmečių etapas, vadinamas Mindel, kuris įvyko prieš 650000 – 300000 metų, buvo šalčiausias iš keturių. Jam sekė šiltasis 50000 metų laikotarpis, prieš trečiąjį ledynmečių etapą Rissą, kuris įvyko prieš 250000 – 120000 metų, o po to sekė dar vienas šiltas 40000 metų intervalas. Würm, ketvirtasis ir paskutinis ledynmečių etapas, įvyko prieš 80000 – 10000 metų. Ledynams tirpstant, vandenys liejosi į slėnius, kartu gabendami milžiniškus kiekius materijos ir taip susiformavo aliuviniai slėniai.

 

Smaragdinės spalvos Isonzo upės slėnis, pasviręs vidutiniškai 0,5 laipsnių kampu į pietvakarius, pildėsi įvairiais laikotarpiais. Pasibaigus Würm ledynmečių etapui ir prasidėjus Eoceno epochai, vandens srautas prasmingai sumažėjo, išsišakodamas į sraunias upes, ir tuomet atsiskleidė aliuvinis Isonzo upės slėnis, pradėjo vystytis šių dienų dirvožemis... Uolėtas substratas laikui bėgant pasiekia santykinai stabilią pusiausvyrą su išorine aplinka, laipsniškai vykstant gilioms cheminėms-fizinėms modifikacijoms. Pedogenezė – dirvožemio susidarymas – yra pirminės uolienos geologinio kitimo procesas, kuris prasideda įvykus dideliems šiluminiams svyravimams, kurie uolieną įtrūkia ir taip atveria lietaus vandeniui. Anglies rūgšties kiekis vandenyje padeda mineraluose esančiam kalcio karbonatui tirpti ir taip prasideda cheminis uolienos susiskaidymas. Atsiskiria mineraliniai elementai, būtini pirmųjų augalinių organizmų bioiomasei, kuri, savo ruožtu taip pat sugeba skaidyti mineralus gamindama tam tikrus fermentus. Natūralus biologinis ciklas lemia plono organinio sluoksnio susidarymą, kuris savo ruožtu leidžia priimti didesnius mitybos poreikius turinčius augalus. Kartu veikiant visiems šiems reiškiniams, pirminė uoliena giliai keičiasi ir susidaro organinis komponentas, kuris sudaro prielaidą dirvožemio derlingumui ir atspindi kiekvieno dirvožemio derlingumo pagrindą.

 

Subtiliausių pokyčių ciklų metu, įvairūs mineraliniai elementai slenka žemyn nuo paviršiaus, todėl dirvožemio profilis pamažu įvairėja į skirtingus sluoksnius ir horizontus. Pirmasis, esantis arčiausiai paviršiaus, vadinamas eluviniu. Tai molio masė, susidaranti dėl silikatų skilimo, maišyta su sunkiu skalūnu, kuris gali sudaryti 50% tūrio. Šis dirvožemio sluoksnis yra pralaidesnis vandeniui, todėl kalcio karbonatai pamažu nusėda į žemesnį sluoksnį, horizontą vadinamą iluvialiniu, kuriame taip pat yra tam tikri katijonai, tokie kaip geležis, aliuminis ir kiti smulkūs elementai, susidarę iš pirminės uolienos. Giliausias sluoksnis, vadinamas pedogenetiniu substratu, susideda tik iš dar nesuirusios uolienos.

 

Dirvožemio profilio pokyčių procesas nuolat tęsiasi, formuojasi vis didesnis molio kiekis, jo spalva darosi vis tamsesnė, jis turtingiausias organinėmis medžiagomis ir pasižymi didžiausiu biologiniu aktyvumu. Jis tampa vis smulkesnės struktūros, turinčios tik tokių kietų, pastovesnių mineralinių kompleksų, kaip granitai ir kvarcai. Ši lėta ir ilga dirvožemio raida, vadinama feritizacija, tęsis tūkstančius metų, iki kol nauji orogenetiniai judesiai modifikuos žemės plutą arba nauji ledynai padengs žemės paviršių ir atitirpdami išsilies srautais iš mums jau pažįstamų Alpių...

 

Vietoje susiformavęs dirvožemis vadinamas autochtoniniu. Kai autochtoninis dirvožemis, gabenamas vandens, nusėda kitur, jis vadinamas alochtoniniu. Tuomet upių, ežerų, jūrų krantuose kaupiasi molis, dumblas, smėlis, žvirgždas ir nuosėdos, atgabentos vandens srauto nuo moreninių kalvų. Toks dirvožemis yra tankus, sunkus, tolygus ir be stratifikacijos, derlingas ir pajėgiai sulaikantis vandenį. Alochtoninis dirvožemis pamažu padengia siaurą, Eoceno epochos metu susiformavusį, žemės paviršių... Tokiu būdu autochtoninis „Vie di Romans“ vynuogynų dirvožemis ir toliau formuojasi, kinta. Naujas, atsirandantis dėl šių vietinių pokyčių, yra laikomas vertingiausiu. Abejais atvejais yra taikomi skirtingi vynuogininkystės ir vėliau vyninimo metodai.

 

Gallo šeima prižiūri pačių išaugintus vynuogynus. Bekompromisės kokybės siekis skatina kiekvieną sprendimą. Tuo grindžiamas tankus sodinimas, kruopštus baldakimų tvarkymas, negausaus derlingumo palaikymas  ir kitos vynuogininkystės praktikos, ieškant balanso... Įgyta patirtis leidžia „Vie di Romans“ vyninei pritaikyti ir naujas vyninimo praktikas, kurios ją nuolat lyg pastumia link naujų kokybės standartų.

 

Žmogaus sukuriamas vynas yra natūraliai neatsiejamas nuo jo sukūrusios žemės... Vynmedžai, net sugebėdami prisitaikyti skirtingose teritorijose, yra vieni jautriausių augalų, fiziologiškai reaguojantys net į mažiausius pedoklimatiniams pokyčius... Gallo šeima laiko šias savybes vertingu paveldu, kuriuo išreiškiamas kiekvienos vynuogių veislės unikalumas, tie sudėtingi jutiminiai niuansai, kurie atsiranda dėl nepakartojamos sąveikos su natūralia augimo aplinka. „Vie di Romans“ tikslas yra gaminti vynus, perteikiančius šį kompleksiškumą, tad vynuogynams šeima suteikė pavadinimus, sietinus su vietinių žemių tradiciniais vietovardžiais, remiantis išsamiais tyrimais ir žemėlapiais. Geografinis tikslumas suteikia prabangą reguliuoti intervencijas kiekviename vynuogyne ir kiekvieno vynuogyno derlių nurinkti tinkamu laiku. Tai yra brangu, tačiau galutinės vyno kainos ir vyno kokybės ekivalentas potencialiai pateisina išlaidas. Pabrėžiant kiekvieno charakterį, „Vie di Romans“ vynų etiketėse nurodomi ir vynuogių ir vynuogynų pavadinimai.

 

„Vie di Romans Chardonnay“, „Ciampagnis Chardonnay“, „Dessimis Pinot Grigio“, „Piere Sauvignon Blanc“, „Vieris Sauvignon Blanc“, „Dolée Friulano“, „Flors di Uis Cuvée“ ir kiti jų vynai įkūnija juslinę vynuogių kilmės kvintesenciją bei nuosekliai siekiamą ir jau atpažįstamą istorinį pobūdį...

 

Istoriniais „Vie di Romans“ vyninės etapais Gallo šeima laiko sekančius:

 

1978 m. – pirmasis išpilstymas į butelius su etikete;

1982 m. – vynuogininkystės modernizavimo pradžia;

1989 m. – naujo, trijų aukštų, rūsio įkūrimas;

1990 m. – vyninimui vynuogės pradedamos skirstyti pagal jų teritorinę kilmę;

1992 m. – išleidžiamas 90-ųjų derliaus vynas.

 

Nuo tol „Vie di Romans“ baltieji vynai visada išleidžiami pardavimui tik praėjus dvejiems metams po derliaus nurinkimo...

 

... 2021 m. :

 

 

„Vie di Romans“

Bendrinti šį įrašą



Naujesnis įrašas →