...JŲ PASLAPTYS... ŠEŠIOS
Paskelbė VYNO VALANDA
„Nuo biologinės ląstelės pereiname prie temos, artimesnės moderniosios filosofijos širdžiai – fenomenologinio intencionalaus santykio modelio. Čia randame anksčiau aprašytą situaciją, kai objektas yra pasaulio apačioje ir subjektas viršuje. Kaip ir jo mokytojas Franzas Brentano, Husserlis tvirtina, kad kiekvienas sąmonės aktas yra nukreiptas į kokį nors objektą. Skirtingai nuo Brentano, Husserlis taip pat aiškiai tvirtina, kad intencionalus objektas, į kurį mes nusikreipiame, yra ne „savybių rinkinys“, prilygintinas ne jo patiriamo turinio visumai, bet veikiau minimaliam branduoliui, kuris išlieka drauge intencionaliu objektu net tada, kai jo savybės kinta nuo vienos akimirkos prie kitos. Huserliškai tariant, vienas ir tas pats intencionalus objektas skirtingu metu įgauna skirtingus profilius. Be to, atkreipkite dėmesį, kad garsusis Husserlio pakartotinas šūkis „Prie pačių daiktų!“ neturi nieko bendra su Kanto daiktu pačiu savaime. Galų gale Husserliui tiesiog absurdiška manyti, kad kas nors galėtų egzistuoti, bent jau iš principo nebūdamas kokio nors intencionalaus akto objektu. Tačiau, kaip minėjome anksčiau, tai nėra esminis dalykas: teigti, kad tarp realybės ir reprezentazijos esama atotrūkio, arba ginčytis (kaip tai daro Husserlis), kad tokio atotrūkio nesama, yra vienas ir tas pats, kol tik sutinkame, kad mąstymas ir pasaulis yra du pagrindiniai filosofinės taksonomijos ramsčiai. Abiem atvejais objektas – ar huserliškas „pats daiktas“, ar kantiškas „daiktas pats savaime“ – yra laikomas žmogaus patirties paskutine stotele. Manoma, kad mąstymo ir jo objekto santykis yra kažkas išskirtinio ir unikalaus, o paties objekto dalių mereologiniai santykiai yra laikomi visiškai nebendramačiais ir prastesniais už mąstymo ir pasaulio santykį. Šia prasme intencionalus objektas yra pasaulio „dugnas“.
Tačiau kokia prasme intencionalus aktas traktuojamas kaip pasaulio „viršus“? Kaip jau minėta – analogiška prasme, kuria objektas matomas kaip pasaulio dugnas. Šitaip vieta, kur mąstymas susiduria su pasauliu, laikoma kažkokia išskirtinai svarbia. Taip nė kiek neatsižvelgiama į tai, kad intencionalumo veikėjas visiškai įsitraukia, kad sutelktų dėmesį į vieną ar kitą objektą ir kad kokiam nors kitam veikėjui ar objektui šis santykis savo ruožtu galėtų tapti nauju objektu...“
...Šio teksto autorius – Graham Harman... Ir tai tik Kristupo Saboliaus 2021 m. sudarytos knygos „Apie tikrovę“ pradžia...
Dabar su džiaugsmu galime pranešti, kad į Kauną atvyko nauji vynai iš Italijos.
