Raudonas sausas vynas su Italijos saugoma kilmės vietos nuoroda. Sudėtyje yra sulfitų.
VYNO ORGANOLEPTINĖS SAVYBĖS:
Rubino spalvos, violetinių atspindžių taurėje, plačios gamos spirituotų vyšnių ir juodojo šokolado, gervuogių, levandų aromato, vanilės ir lazdyno riešutų natų, būdingų brandinimui ąžuole, aksominių taninų vynas, harmoningas, skambus, rezonuojančio poskonio, idealiai subalansuotas.
VYNUOGĖS:
70% Sangiovese, 15% Sagrantino, 15% Merlot
VYNUOGYNŲ BENDRAS PLOTAS: 160 ha
VYNUOGYNŲ PRIEŽIŪRA: Precizinė, tvari
VYNUOGYNŲ AUKŠTIS: 200 – 300 metrų virš jūros lygio
DIRVOŽEMIS: Derlingas, molingas, susidaręs prieš 14000 metų, jame būdingai gausu kalkakmenio, kuris vynui suteikia minerališkumo. „Arnaldo Caprai“ vynuogynų zonavimas pradėtas 1999 m. 2020 m., startavus „Agroclim Technology“ projektui, čia įrengtos dvi vėdinimo sistemos, kuriomis balansuojama pavasario šalnų žala, ir dvi nuotolinio valdymo kintamo greičio drėkinimo sistemos, kuriomis balansuojama vasaros karščio bangų žala. Taikant mechaninį ravėjimą, išvengta cheminių herbicidų panaudojimo ant 95% vynuogynų paviršiaus, pirmenybė teikiama dirvožemyje esančių mikroorganizmų palaikymui. 2021 m. dar kartą ir didesniu kiekiu atliktas organinis tręšimas, atsižvelgiant į skirtingas sklypų savybes, ir pradėta naudotis naujai įdiegta mobilia aplikacija, skirta fitopatologijų valdymui vynuogynuose... „Arnaldo Caprai“ vyninės Mokslinių tyrimų ir inovacijų laboratorijos sukurtų purkštuvų dėka vis dar neišvengiamų fitosanitarinių produktų, t.y. pesticidų, buvo paskirstyta mažiau ir tiksliau, tad galima teigti, kad plati tvarumo samprata tampa apčiuopiama realybe, o įsipareigojimas spręsti kartu aplinkos ir ekonomikos klausimus integruojamas į socialinį kontekstą. Šios medžiagos neišsisklaido žemėje ir ore, o tai yra lemtinga darbuotojų ir aplinkinės bendruomenės sveikatai...
KLIMATAS: Kalvotų Montefalco apylinkių klimatą Sergio Pinna apibūdina kaip Viduržemio jūros, su vidiniu Apeninų mezoklimatu, švelnaus ir lietingo rudens, vidutiniškai šaltos, bet trumpos žiemos, kurios metu sninga retai, vėjuoto pavasario ir sausos, kaštos, ilgos, nors netvankios vasaros. Vidutinė žiemos temperatūra yra 4 – 6 °C, o vasaros – 22 – 23 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra nuo 800 iki 1100 mm. Naujausi klimato pokyčių stebėjimai registruoja žemės paviršiaus temperatūros kilimo tendenciją net Umbrijoje, kritulių netolygumą ir vis dažnesnes ankstyvas ir vėlyvas šalnas. Šiuo atžvilgiu, įsteigtas Montefalco vyno apsaugos konsorciumo, teritorijoje veikia „Grape Assistance“ projektas, padedantis atpažinti vynuogių savybių kaitą, susijusią su kintančiomis oro sąlygomis. Sukūrus meteorologinių stočių tinklą galima stebėti, apdoroti ir dalytis informacija konkretaus pasėlio tyrimui vietiniu, arba teritoriniu mastu. Šis projektas suteikia galimybę apriboti nuostolius vynuogynuose ir sumažina fitosanitarinių priemonių naudojimą. Remiantis šia moksline informacija, „Arnaldo Caprai“ vynuogynų valdymo protokolas atnaujinamas kiekvienais metais.
VYNMEDŽIŲ GENĖJIMAS: Formuojamas horizontalus kordonas
VYNMEDŽIŲ TANKIS: 5000 – 6000 vynmedžių / ha
VYNUOGĖS NURENKAMOS: Spalio mėnesį
VYNUOGIŲ DERLIAUS SVORIS: 6000 – 7000 kg / ha
VYNINIMAS:
Pirmą kartą šiam vynui derlius buvo nurinktas 1993 m... Šis vynas, pasibaigus misos fermentacijai, yra brandinamas 20 mėnesių prancūziško ąžuolo statinėse, tuomet ilsisi 6 mėnesius buteliuose.
REKOMENDUOJAMA VYNO PATIEKIMO TEMPERATŪRA: 18 °C, dekantuojant
PLAČIAU:
Italija yra viena iš seniausiai vynuoges auginančių šalių. Italijos vyno kultūros kilmė glūdi X a. prieš mūsų erą pradžioje... Tuo metu centrinėje Italijoje, dabartiniuose Abrucų, Lacijaus, Toskanos ir Umbrijos regionuose gyvenę etruskai jau vertėsi kultūrine vinininkyste...
Jų kilmė, kaip ir kalba, lieka paslaptimi. Etruskai įsikurdami kūrė unikalią irigacinę sistemą, statė iš akmens, molio, apdirbo žalvarį, geležį ir kitus metalus, buvo puikūs auksakaliai. Statė gerus laivus ir buvo geri jūrininkai, prekiavo su Graikija ir Artimaisiais Rytais. Architektūros srityje jie jau žinojo kaip padaryti pusapvalę arką, pusapvalį skliautą, vadinamą lopšio, tunelio ar statinės skliautu, ir kupolą – elementus, kuriuos, be kita kur, taikė tiltų statyboje... Etruskų tapyboje pageidaujamos spalvos buvo raudona, mėlyna ir žalia, galimai dėl religinių konotacijų. Nors etruskų menas, kaip ir kiti Viduržemio jūros vakarų menai, buvo stipriai paveiktas klasikinio ir nuostabaus helenistinio meno, išlaikė unikalių bruožų, nepaprasto natūralizmo... Iš lietos bronzos vaizduojamas asmuo, biustas, dažniausiai nebuvo idealizuojamas.
Etruskų moteris, skirtingai nei graikų ar vėliau romėnų, nebuvo atstumta nuo socialinio gyvenimo, ji aktyviai dalyvaudavo banketuose, žaidimuose ir šokiuose, viešumoje. Moteris taip pat užėmė svarbią vietą tarp etruskų aristokratų, nes pastarųjų buvo nedaug ir jie dažnai dalyvaudavo karuose...
