Arnaldo Caprai Montefalco Riserva 2018 Montefalco D.O.C.

  • €45,00
    Vieneto kaina per 
Mokesčiai įtraukti. Siuntimo išlaidos apskaičiuojamos atsiskaitant.


Raudonas sausas vynas su Italijos saugoma kilmės vietos nuoroda. Sudėtyje yra sulfitų.

 

VYNO ORGANOLEPTINĖS SAVYBĖS:

Rubino spalvos, violetinių atspindžių taurėje, plačios gamos spirituotų vyšnių ir juodojo šokolado, gervuogių, levandų, lazdyno riešutų, vanilės lazdelės aromato, pilno kūno, aksominių taninų vynas, rezonuojančio poskonio, idealiai subalansuotas.


VYNO – MAISTO DERINIMAS: Šis vynas patiekiamas prie tokių Umbrijos tradicinių patiekalų, kaip orkaitėje keptos sultingos antienos, įdarytos smulkiai pjaustytomis saldžiomis violetinėmis bulvėmis, pagardintomis sviestu, rozmarinu ir plonai pjaustytais juodaisiais trumais.

 

VYNUOGĖS:

70% Sangiovese, 15% Sagrantino, 15% Merlot

 

VYNUOGYNŲ BENDRAS PLOTAS: 160 ha

VYNUOGYNŲ PRIEŽIŪRA: Precizinė, tvari

VYNUOGYNŲ AUKŠTIS: 200 – 300 metrų virš jūros lygio

 

DIRVOŽEMIS: Derlingas, molingas, susidaręs prieš 14000 metų, jame būdingai gausu kalkakmenio, kuris vynui suteikia minerališkumo.

 

KLIMATAS: Kalvotų Montefalco apylinkių klimatą Sergio Pinna apibūdina kaip Viduržemio jūros, su vidiniu Apeninų mezoklimatu, švelnaus rudens, vidutiniškai šaltos, bet trumpos, lietingos žiemos, vėjuoto pavasario ir sausos, kaštos, ilgos, nors netvankios vasaros.

 

VYNMEDŽIŲ GENĖJIMAS: Formuojamas horizontalus kordonas

VYNMEDŽIŲ TANKIS: 5000 – 6000 vynmedžių / ha

 

VYNUOGĖS NURENKAMOS: Spalio mėnesį

VYNUOGIŲ DERLIAUS SVORIS: 6000 – 7000 kg / ha

 

VYNINIMAS:

Pirmą kartą šiam vynui derlius buvo nurinktas 1993 m... Šis vynas, pasibaigus misos fermentacijai, yra brandinamas 20 mėnesių prancūziško ąžuolo statinėse, tuomet ilsisi 6 mėnesius buteliuose.

 

REKOMENDUOJAMA VYNO PATIEKIMO TEMPERATŪRA: 18 °C, dekantuojant


PLAČIAU:

Italija yra viena iš seniausiai vynuoges auginančių šalių. Italijos vyno kultūros kilmė glūdi X a. prieš mūsų erą pradžioje... Tuo metu centrinėje Italijoje, dabartiniuose Abrucų, Lacijaus, Toskanos ir Umbrijos regionuose gyvenę etruskai jau vertėsi kultūrine vinininkyste...

 

Jų kilmė, kaip ir kalba, lieka paslaptimi. Etruskai įsikurdami kūrė unikalią irigacinę sistemą, statė iš akmens, molio, apdirbo žalvarį, geležį ir kitus metalus, buvo puikūs auksakaliai. Statė gerus laivus ir buvo geri jūrininkai, prekiavo su Graikija ir Artimaisiais Rytais. Architektūros srityje jie jau žinojo kaip padaryti pusapvalę arką, pusapvalį skliautą, vadinamą lopšio, tunelio ar statinės skliautu, ir kupolą – elementus, kuriuos, be kita kur, taikė tiltų statyboje... Etruskų tapyboje pageidaujamos spalvos buvo raudona, mėlyna ir žalia, galimai dėl religinių konotacijų. Nors etruskų menas, kaip ir kiti Viduržemio jūros vakarų menai, buvo stipriai paveiktas klasikinio ir nuostabaus helenistinio meno, išlaikė unikalių bruožų, nepaprasto natūralizmo... Iš lietos bronzos vaizduojamas asmuo, biustas, dažniausiai nebuvo idealizuojamas.

 

Etruskų moteris, skirtingai nei graikų ar vėliau romėnų, nebuvo atstumta nuo socialinio gyvenimo, ji aktyviai dalyvaudavo banketuose, žaidimuose ir šokiuose, viešumoje. Moteris taip pat užėmė svarbią vietą tarp etruskų aristokratų, nes pastarųjų buvo nedaug ir jie dažnai dalyvaudavo karuose...


Taip pat rekomenduojame