LOMBARDIJA

Šiaurės Italijos Priešalpėse, Lombardijos regione, Brešijos provincijoje, prie plataus Po upės slėnio tolimiausios, šiaurinės ribos, pietrytinėje Iseo ežero pakrantėje, Monticelli Brusati apylinkėse, savo ypatybėmis atitinkančiose Franciacorta D.O.C.G. reikalavimus, nuo 1974 m. įsikūrusi „Lo Sparviere“ vyninė.

Franciacorta, tariamoje Frančiakorta, teritorijoje rasta vynuogių sėklų, įrodančių, kad vynmedžiai čia jau buvo sodinami priešistoriniais laikais. IX, X, XI amžių dokumentai ir XVI – XVI a. autoriai liudija apie vietinės vynuogininkystės svarbą, nupasakoja vynus malšinančius troškulį, saugomus vienuolynuose... „Franzacurta“ vietovardis yra kilęs iš lotynų kalbos „francae curtae“, t.y. žemės, neapmokestinamos mokesčiais, ir minimas 1277 m. Brešijos įstatuose. XIV – XV a. čia vynuogininkystė ir visa žemės ūkio veikla stipriai vystėsi...

XV a. šiaurės Italija tapo vienu iš Renesanso centrų, o „Lombardų“ – šiaurės Italijos pirklių ir bankininkų – tuo metu buvo visoje dabarties Europoje... Tad XVI a. karų metu, 1494 – 1559 m., dėl teisės į šias teritorijas ginčyjosi Ispanija, Prancūzija, Austrija-Vengrija... Didžioji Lombardijos dalis atiteko Ispanijai. Osmanų imperijos valdymas rytinėse Viduržemio jūros pakrantėse ir naujų maršrutų į Aziją bei Ameriką atradimas tuo pat metu lėmė lėtą Venecijos Respublikos nuosmukį... Bendras pusiasalio ekonomikos nuosmukis tarp XVI ir XVII a. sustabdė šiaurės Italijos vystymąsi...

Po Prancūzijos revoliucijos XVIII a. pabaigoje šiaurės Italiją užkariavo Napoleono Bonaparto armijos ir 1805 – 1814 m. buvo įkurta nauja vasalinė karalystė, kurią sudarė visa šiaurės Italija, išskyrus Pjemontą ir Liguriją, tiesiogiai aneksuotus prie Napoleono pirmosios Prancūzijos imperijos. 1814 – 1815 m. Vienos kongreso metu buvo sutarta dėl Pjemontui priklausančios Sardinijos karalystės atkūrimo ir plėtros, aneksuojant Genujos Respubliką. Tuomet likusi šiaurės Italijos dalis tapo pavaldi dualistinei Austrijos-Vengrijos monarchijai... Imperatoriškoji reakcinga politika nebuvo populiari, tad šiaurės Italija tapo intelektualiniu Italijos susivienijimo proceso centru...

1866 m., po trečiojo nepriklausomybės karo, iš Habsburgų buvo atkovoti Venetas ir Friulis...

1961 m. Berlucchi vyndarys Ziliani pagamino pirmuosius 3000 butelių putojančio vyno Franciacorta teritorijoje taikydamas klasikinį metodą ir pakrikštydamas juos „Pinot di Franciacorta“, kadangi pagrindą sudarė Pinot Blanc vynuogės. Taip pirmą kartą šis geografinis vietovės pavadinimas pasirodė ant vyno etiketės.

1967 m., paskatinti naujai steigiamų įstatymų, apibrėžiančių kilmės vietos nuorodas, keletas šios teritorijos vyno gamintojų pasiekė, kad Franciacorta pavadinimas būtų oficialiai pripažintas ir įtvirtinta D.O.C. Pamažu prie jų prisijungė vis daugiau žmonių bei Franciacorta gamyboje vis dažniau pradėtas taikyti klasikinis metodas.

Nuo 1967 iki 1995 m. pavadinimas Franciacorta taip pat buvo naudojamas visiems šioje teritorijoje gaminamiems raudoniesiems ir baltiesiems D.O.C. vynams apibūdinti. Vėliau šie vynai buvo pervadinti į „Terre di Franciacorta“, o nuo 2008 m. – „Curtefranca“.

1983 m. Franciacorta vyno gamybai skirtų vynuogynų buvo išaugę nuo pradinių 50 ha iki 550 ha, buvo parduota virš milijono „Pinot di Franciacorta“ butelių. 90-taisiais, kai savanoriškai buvo įsteigtas konsorciumas, prasidėjo šiuolaikinio Franciacorta D.O.C.G. įtvirtinimo kelias.

Franciacorta D.O.C.G. kilmės vietos nuoroda pasiekta 1995 m.

Franciacorta D.O.C.G. teritorijos vynuogininkystės modelis nuolat tobulinamas. Taip, kaip šiuo metu aprašytas nuostatuose, jis numato vidutinio tankumo, nuo 4500 iki 6000 vynmedžių viename hektare, užsodinimą išlaikant nuo 2,5 m iki 0,8 m atstumą tarp eilių, pastoviai apželdinamų derlingumo ir biologinės įvairovės palaikymui. Taip apibrėžta vynuogynų „architektūra“ kartu su derančiais agronominiais valdymo metodais garantuoja optimalų vynmedžių vystymąsi, atitinkantį kokybinius – kiekybinius poreikius. Rezultatas – sudėtingo ir prabangaus profilio, užtikrinančio Franciacorta vynams pusiausvyrą, šviežumą ir ilgaamžiškumą.

Franciacorta gamybai vynuogės nurenkamos ankstyvai, taip išlaikant jų aukštesnį rūgštingumą, suteikiantį vynui gaivumo pojutį. Chardonnay ir / arba Pinot Nero vynuoges – iki 50% Pinot Blanc ir iki 10% Erbamat vynuogės yra taip pat leistinos – privaloma nurinkti į žemas, kuo mažesnes, dėžes, tuomet jos greitai gabenamos į rūsius, kur iš jų švelniai presuojama misa, dekantuojama maždaug parą išlaikant maždaug 4 °C temperatūrą. Šis pradinis etapas vadinamas skaidrinimu.

Pasibaigus šiam etapui, misa yra filtruojama ir temperatūra pakeliama iki bent 16 °C. Pridedamos pasirinktos mielės, taip suaktyvinant alkoholinę fermentaciją, kuri trunka nuo 10 iki 15 dienų, kai pasiekia nuo 9% iki 12%.

Asambliažas, vadinamas „cuvée“, yra meistriškas įvairaus derliaus vyno mišinys, gaminamas pavasarį arba vėlyvą žiemą, taip kad antrąją fermentaciją būtų galima pradėti vos sušvelnėjus orams. Jei asambliažą sudaro ne mažiau kaip 85% to paties derliaus vyno, jis nusipelno „millesimato“ pavadinimo, o derliaus metai nurodomi etiketėje. Kitu atveju metus nurodyti nėra būtina.

Taip vynas paruošiamas antrąjai fermentacijai, tobulinimui. Daugelis gamybos reglamentų numato nuo 18 iki 33 mėnesių tobulinimo, t.y. brandinimo, o daugelis gamintojų, siekiant sukurti kokybiškai kuo geresnį, sudėtingesnį produktą, pratęsia brandinimo laiką net kelerius metus. Klasikiniui metodui yra būdinga antroji fermentacija buteliuose, pridedant cukraus ir mielių. Mielės cukrų paverčia etilo alkoholiu bei praturtina vyną aromatais ir skoniais, dėl to jų pasirinkimas yra itin svarbus. Klasikinis metodas taip pat vadinamas tradiciniu metodu, arba „champenoise“, kai antrosios fermentacijos metu susidarantis anglies dioksidas sulaikomas buteliuose, vynas įgauna tradicinį slėgį, patvarių smulkiagrūdžių burbuliukų pavidalu.

Pasibaigus vyno poilsio ant mielių etapui, kai buteliai yra papurtomi, lyg pažadinami, tik kelis kartus, vykdomas „remuage“ etapas. Tuomet buteliai yra įstatomi į specialius stovus, kuriuose laikosi kakleliu žemiau už dugną ir yra nuolatos, periodiškai, pasukami ir pakreipiami, rūsiuose, kuriuose yra pastovi drėgmė ir temperatūra ir nėra vibracijos, triukšmo, šviesos. Šio etapo pabaigoje buteliai bus beveik vertikalioje padėtyje. Dėl kiekvieno butelio nuolatinio periodiško pasukimo ir pakreipimo išsekusių mielių nuosėdos susikaupia ties butelio kakleliu.

Paskutinis – tai apdorojimo etapas. Kiekvienas butelis yra panardinamas ties kakleliu į labai žemos temperatūros tirpalą ir užšaldomas, tad susikaupusias nuosėdas įmanoma pašalinti tuo pat metu, kai dėl perteklinio slėgio poveikio nuskrieja butelio dangtelis. Tuomet vynas yra papildomas dozavimo sirupu, vadinamu „liqueur d'expedition“, kurio receptą kiekvienas gamintojas saugo. Tai lemia putojančio vyno stilių – nuo Doux / Dolce iki Pas Dosé / Dosaggio Zero.

Putojantis vynas nedelsiant sandariai vėl uždaromas tradiciniu kamščiu ir metaliniu narveliu, kurie kartu sulaiko butelyje išsilaikiusį slėgį, svyruojantį nuo minimalaus 3 iki didžiausio 6,5 baro.

Putojantis vynas puikiai dera su riebumo ir saldumo polinkį turinčiu maistu.

Franciacorta vadinti putojančiu vynu būtų neteisinga. Franciacorta yra vynas gaminamas klasikiniu metodu homoniminėje Brešijos provincijos teritorijoje, įgijęs D.O.C.G. pripažinimą. Europos Sąjunga pripažįsta tik trijų itališkų vynų – Asti, Marsala ir būtent Franciacorta – galimybę nurodyti be kitų kvalifikuotų terminų. Galiojanti drausminė nuostata aiškiai draudžia pavadinime ir etiketėje vartoti terminą putojantis vynas, taip kaip istoriškai kalbant apie prancūzišką šampaną.

Franciacorta yra Franciacorta.

Ši teritorija susidarė Iseo ežero, ketvirto pagal dydį Lombardijos regione, amfiteatre tirpstant Val Camonica ledynui prieš daugiau nei 10000 metų... Pirmojo, ledyno išsiplėtimo, laikotarpio metu susiformavo pirmosios moreninės aukštumos, sudėtingos arkos ir skardžiai, išsiskiriantys laužytai banguojančiu reljefu. Ledynas nepasiekė tik Montorfano masyvo, kurio kilmė siejama su jūros dugno pakilimu dėl žemės plutos tektoninių judėjimų. Ledynui sustojus, susidarė aukščiausias moreninis žiedas, Monte Alto šlaitai, Monte Martinello ir Monte di Fantecolo kalvos... Tolesniems trims laikotarpiams būdingas ledyno atsitraukimas Brešijos lygumomis. Jų metu gausus mišrios moreninės medžiagos kiekis padengė žemę, sudarydamas švelnias morenines Franciacorta kalvas. Alochtoninės kilmės Franciacorta dirvožemiai idealiai tinka vynuogininkystei...

Franciacorta teritorijos alochtoninės kilmės dirvožemis nėra vienalytis, todėl ji suskirstyta į šešias zonas:

- Vidutiniškai smulkios tekstūros vidutinio gilumo morena moreninių kalvų papėdėje. Tai derlingi dirvožemiai, čia sunokstančių vynuogių vynuose vyrauja nesudėtingos gėlių natos...

- Fluvioglacialinė, biri paviršiuje ir molinga vidutinio gilumo morena. Tai produktyviausi dirvožemiai, vynuogės čia sunoksta vėliausiai, jų vynuose vyrauja vaisinės natos...

- Distalinė, labai gili ir turtinga kalkakmeniu morena moreninių kalvų papėdėje. Tai itin derlingi dirvožemiai, čia sunokstančių vynuogių vynuose vyrauja gėlių natos, jie pasižymi lengvu bendru rūgštingumu...

- Dumbluotos tekstūros labai gili morena vandens telkinių vietose. Tai derlingi dirvožemiai, čia sunokstančių vynuogių vynuose vyrauja vaisinės ir augalinės natos, gėlių natos išlieka švelnios...

- Pakopinė, molio ir priemolio tekstūros gili morena. Tai vidutinio derlingumo dirvožemiai, jų vynuogių vynai pasižymi aromato intensyvumu, vidutiniu bendru rūgštingumu...

- Sekli ir kompaktiška morena itin stačiuose moreninių kalvų šlaituose. Tai mažiausiai produktyvūs dirvožemiai, vynuogės čia sunoksta anksčiausiai, jų vynai pasižymi komplesiškumu...

Šios teritorijos dirvožemiai išsiskiria molingo, kalkingo mergelio gausa, ilgainiui susiformuojančio iš uolienų darinio, vadinamo Lombardijos titnagu. Jame esančių mineralų gausa suteikia „Lo Sparviere“ vynams būdingą organoleptinių savybių visumą.

Metams bėgant aistros, meilės ir ryžto vedami „Lo Sparviere“ vynuogynai  išplėsti iki 60 hektarų, apsodintų Chardonnay ir Pinot Nero vynmedžiais. 30 hektarų nuo 2013 m. yra prižiūrimi ekologiškai.

Chardonnay yra puiki baltųjų vynuogių veislė, dabar jau kelis dešimtmečius auginama Franciacorta teritorijoje, šiuo metu užimanti daugiau nei 2000 hektarų, kurie sudaro apie 80% visos teritorijos. Chardonnay vynmedžiai yra vidutinio stiprumo, šviesių lapų, būdingai žalsvos, linkusios į geltoną, spalvos ir vidutinio tankumo uogų, tvirta ir stora odele. Iš jų gaminamas vynas yra puikios konsistencijos, intensyvaus ir kompleksiško aromato, su veislinėmis vaisių ir gėlių užuominomis, malonaus gaivumo.

Pinot Nero raudonųjų vynuogių veislė užima antrąją vietą, apie 15% visos Franciacorta teritorijos. Šis vynmedis, taip pat kilęs iš Burgundijos, pasižymi kintamumu – nenuspėjamai sąveikauja su aplinka, kurioje yra sodinamas, tačiau gali suteikti puikių savybių tiek raudonam, tiek putojančiam vynui. Pinot Nero vynmedis yra tvirtas, su įprastais skiltais ir / arba penkiasskilčiais tamsiai žalios spalvos lapais, su labai tankiomis ir mažomis, kankorėžio formos, kekėmis. Pinot Nero vynuogės privalo sudaryti ne mažiau kaip 35% vyno „Franciacorta Rosé Cuvée“.

Monique Poncelet Gussalli Beretta prižiūri „Lo Sparviere“ vyninę ir ją supančius vynuogynus... Gimusi prieš pat antrąjį pasaulinį karą, ji vis primena, kad jos senelis teikė prieglobstį žydų šeimoms. Ištekėjusi už Ugo Gussalli Beretta, seniausios šaunamųjų ginklų gamybos įmonės generalinio direktoriaus visame pasaulyje – pirmasis dokumentais patvirtintas sandoris įvyko 1526 m. –, ponia Monique užaugino sūnus Franco ir Pietro, kurie dabar vadovauja šiam verslui... Meilę vynuogynams Monique paveldėjo iš uošvio, žymaus teisininko Franco Gussalli, kurio šeima iš pradžių gamino vyną tik sau ir draugams... „Lo Sparviere“ pavadinimas kilęs iš Gussalli Beretta šeimos herbo simbolio, didingo vanago, atvaizdavimo ant didingo židinio pagrindinėje šeimos dvaro salėje... Virš penkių šimtų metų bėgyje šioje šeimoje gimė poreikis išsaugoti D.O.C.G. teritorijų kvintesenciją.

Franciacorta teritorijoje pastangos apsaugoti gamtą ir išsaugoti jos išteklius yra įtikinančios, realizuojamos laikantis tvarumo standartų, įvertinant kiekvienos intervencijos neatidėliotiną ir ateities poveikį. Šiandien Franciacorta teritorijoje daugiau nei 2/3 vynuogynų yra ekologiški.

Vynmedžiai, augalai, kurių vidutinė gyvenimo trukmė Franciacorta teritorijoje atitinka 30 – 40 metų, reikalauja mikro ir mezoelementų, išreiškiančių esmines jų savybes besivystant, tad net mažiausi teritoriniai skirtumai lemia reikšmingai skirtingus rezultatus. Šiuo atžvilgiu, vynuogininkystės zonų apibrėžimas padeda optimizuoti sprendimus gilinant žinias apie veiksnius, kurie įtakoja ir lemia vyno kokybę...

Vyno kokybė nebegali būti suprantama tik kaip organoleptinė kokybė, jai suteikiama platesnė prasmė, įskaitant pagarbą gyvybės elementams – orui, vandeniui, žemei –, ir ateities kartoms.

2011 m. gimė projektas „Terre della Franciacorta“ – kelias, kurį startavo visais lygmenimis, išsaugojo ir sustiprino konsorciumas ir 18 Franciacorta savivaldybių bei Cogeme Onlus Fondas.

2015 m. buvo pradėtas svarbus ir ambicingas projektas, stebintis Franciacorta D.O.C.G. teritorijos vynuogynų „kvėpavimą“... Franciacorta konsorciumas įdiegė šiltnamio efekto, skaičiuojamo CO2 ekvivalentais, matavimo metodiką, pavadintą Ita.Ca®, sukurtą analizuojant įvairias patirtis kitose šalyse, ypač Australijoje, ir pagrįstą ankstesnėmis formulėmis, pvz. Iwcc – International Wine Carbon Calculator, kurias Sata Studio Agronomico, bendradarbiaujant kartu su Milano ir Padujos universitetais, pritaikė Italijoje. Ita.Ca® atitinka Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos protokolą – OIV GHGAP, visame pasaulyje pripažintą pamatiniu šiame sektoriuje atliekant šį vertinimą. Ita.Ca® taikoma analizuojant pagrindines vyno gamybos grandinėje identifikuotas veiklas.

Rezultatai Franciacorta D.O.C.G. teritorijoje yra itin teigiami: pasitelkus monitoringo duomenis, apskaičiuota, kad išmetamų dujų kiekis sumažėjo beveik 3000 tonų CO2 ekvivalento, lyginant su ataskaitiniais metais. Šiuo laikotarpiu buvo savanoriškai vertinami 1585 iš 2714 hektarų, 11018793 butelių vyno iš skaičiuojamų 18000000. Šie rezultatai, paverčiami kilogramais CO2 ekvivalento vienam pagamintam buteliui, atitinka maždaug +1,56 vertę.

Matavimas, kiek CO2 iš atmosferos gali „sugerti“ tvarūs Franciacorta D.O.C.G. teritorijos vynuogynų dirvožemiai natūralios fotosintezės metu parodė didesnę naudą nei CO2, išmetamo Franciacorta vyno gamyboje. Pritaikius Ita.Ca® metodiką ir remiantis konkrečiais duomenimis, atitinkančioms įmonėms buvo suteikti ISO standartai, patvirtinantys anglies pėdsako matavimus.

Tyrimų rezultatai įrodo, kad daugiausia emisijų sukelia tretinis sektorius, antroje vietoje – elektros suvartojimas ir galiausiai trečioje – tiesioginės įmonės veiklos emisijos. Išsamūs rezultatai iš tikrųjų įrodo, kad pakuotė – medžiagos ir procesai – sudaro iki 46% tretinio anglies pėdsako, nors pagrindiniame kontekste pirminė sritis gali sukelti iki 84% – lauko darbų intensyvumas, naudajomų mašinų tipai, trąšos ir fitosanitarinės priemonės ir t.t... Nustačius pagrindinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinius įmanoma apibrėžti korekcines priemones. Kai kurios jų reikalauja veiklos perorganizavimo, kitos – struktūrinių pokyčių, tvaresnių medžiagų pasirinkimo, atsinaujinančios energijos gamybos ir vartojimo sistemų įdiegimo, pvz., fotovoltinių plokščių... Rezultate – naudingas procesas, skatinantis tvarumo suvokimą.

www.losparviere.it