TOSKANA

„Castello di Radda“ vyninė, kurią architektas Spartaco Mori suprojektavo laikantis visų tvarumo standartų 2005 m., įsikūrusi kalvose tarp Radda in Chianti ir Volpaia gyvenviečių, tarp įvairių pilių... „Castello“ žodis, italų kalba reiškiantis pilį, tariamas Kastello. „Castello di Radda“ vynmedžiai mėgaujasi pietryčių ir pietvakarių saule, pasodinti kalkakmeniu turtinguose dirvožemiuose, idealiai tinkančiuose Sangiovese vynuogių auginimui... Pagarba šiai teritorijai, jos žmonėms paskatino Gussalli Beretta šeimą 2003 m. investuoti į 40 ha vynuogynų.

„Castello di Radda“ vyninė, konsultuojama Italijoje žymaus enologo Maurizio Castelli, jau dabar pranoksta Riserva ir Gran Selezione kokybę atitinkančių raudonųjų vynų gamyboje. Šie vynai atitinka Italijos saugomą, kontroliuojamą ir garantuojamą Chianti Classico D.O.C.G. kilmės vietos nuorodą. Čia taip pat auginamos Merlot vynuogės ir gaminami Super Tuscan Guss ir Granbruno vynai bei pastaraisiais metais buvo pristatytas rožinis Sangiovese vynuogių vynas, visi atitinkantys saugomą, Toscana I.G.T. geografinę nuorodą... Toskana yra ikoninė, žinoma. Joje, apsupta žavingųjų Florencijos, Areco ir Sienos miestų, yra istorinė Chianti vyno gamybos teritorija, pagarsėjusi ikoninio vyno gamyba. „Chianti“ žodis, asocijuojamas su etruskų kalba, reiškiantis vandenį, kurio šio teritorijoje gausu, tariamas Kjanti.

1250 m. Radda gyvenvietėje įkurta Florencijos karinę jurisdikciją vykdančios lygos, pavadintos „Lega di Chianti“, kurios simbolis buvo Juodasis Gaidys, būstinė. Anksčiau nei buvo pradėta prekiauti vynu, nors įrašai rodo, kad ši vietovė jau 1600-aisiais eksportavo vyną į Angliją, o etruskai prieš 2300 metų augino vynuoges vynui gaminti.

Sangiovese vynuogė ypatingai gerai perteikia šio istorinio – Juodojo Gaidžio – krašto savybes.

1716 m. augančios Toskanos didysis kunigaikštis Cosimo III de' Medici, Kozimas III Medičis, paskelbė nutarimą, kad Castellina, Gaiole ir Radda apylinkių vynai turi būti vadinami Chianti vynais, tokiu būdu apibrėžiant istorinę Chianti vyno gamybos teritoriją.

Chianti teritoriją apibrėžia penkios upės – Pesa, Greve, Ombrone, Staggia ir Arabia –, o jos aukščiausiame taške, esančiame 893 metrų virš jūros lygio, yra Monte San Michele viršukalnė.

Tarp Castellina, Gaiole ir Radda gyvenviečių susidaro istorinės – Chianti Classico – teritorijos trikampis.

Chianti Classico vyno gamybos teritorija – pirmoji pasaulyje, apibrėžta įstatymu.

1924 m. įkurtas Chianti Classico vyno konsorciumas.

1967 m. Chianti vynui buvo suteikta D.O.C. – prabėgo du šimtmečiai, kurių metu vyno gamyba visame Toskanos regione išaugo... Tačiau aštuntajame dešimtmetyje Sangiovese vynmedžių buvo tiek prisodinta, kad tai lėmė vyno kainų ir reputacijos nuosmukį... Kaip alternatyvą, kokybe besirūpinantys gamintojai pradėjo siūlyti Super Tuscan vyną, kol Chianti D.O.C. vyno gamybą reglamentuojančios taisyklės buvo atnaujintos, 1984 m. patvirtinta D.O.C.G., o 1996 m. suteikta atskira D.O.C.G. reglamentuojanti Chianti Classico vyno gamybą.

Chianti Classico D.O.C.G. vynas yra gaminamas iš ne mažiau kaip 80% Sangiovese vynuogių ir ne daugiau kaip 20% kitų raudonųjų vynuogių. Sangiovese vynuogės, pasižyminčios subtiliu našlaičių aromatu, poetiškumu, intriguojančiu rūgštingumu, Chianti Classico D.O.C.G. vyno gamybai yra auginamos aukštesnėse vietovėse nei Chianti D.O.C.G. vyno gamybai auginamos Sangiovese vynuogės... Jau beveik 30 metų saugoma Chianti Classico D.O.C.G. kilmės vietos nuoroda numato tris kokybės pakopas, standartinis vynas yra brandinamas 12 mėnesių, „Riserva“ turi būti brandinamas 24 mėnesius, „Gran Selezione“ ilgiausiai – 30 mėnesių.

Chianti Classico D.O.C.G. teritorija yra padalinta į devynias zonas. Prie istoriškai seniausių Castellina, Gaiole ir Radda in Chianti, kur įsikūrusi „Castello di Radda“ vyninė, buvo prijungtos Castelnuovo Berardenga, Barberino Val d’Elsa, Greve in Chianti, San Casciano in Val di Pesa, Poggibonsi ir Tavarnelle Val di Pesa... Radda in Chianti, laikoma Chianti Classico D.O.C.G. teritorijos sostine, yra viena lankomiausių Sienos provincijos vietovių.

Siena, kaip ir kiti Toskanos miestai, esantys kalvose, iš pradžių buvo etruskų gyvenvietė. 900 – 400 metų prieš mūsų erą joje gyveno gentis, vadinama Saina. Etruskai buvo pažangi tauta, pradėjusi naudoti drėkinimo sistemas anksčiau nedirbamose žemėse bei statyti miestus ant lengvai ginamų kalvų, nors imperatoriaus Augusto laikais ji tapo Romos kolonija, Sena Julia... Įsiveržus Longobardams keliai tarp jų valdų ir Romos buvo perbraižyti per Sieną, tapusia prekybos centru, dėl nuolatinių piligrimų srautų iš šiaurės į pietus... XIII a. išaugo pagrindinės miesto aikštės, šiandien laikomos vienomis vaizdingiausių, suvokiamų kaip pasaulėtinio gyvenimo centras, į kurį buvo tiesiami nauji keliai... 1240 m. įkurtas Sienos universitetas iki šiol yra vienas svarbiausių Italijoje. Menuose Siena pradėjo varžytis su Florencija XIII ir XIV a...

XVI a. Radda in Chianti apylinkės buvo Florencijos Respublikos valdžioje. Šioje strategiškai svarbioje gyvenvietėje taika buvo pasiekta tuomet, kai buvo pasiekta taika tarp Sienos Respublikos ir Florencijos Respublikos... Tuomet Radda in Chianti ginybinė pilis buvo paversta rezidencijomis... Gyvenvietės pavadinimas dabar tai patvirtina, išaukštindamas čia gaminamo vyno vertę... Akis raminanti geometrija – vynmedžiai, kiparisai, alyvmedžiai – atkartoja Toskanai būdingą kilniaširdį kraštovaizdį.

Petras Rimša, tariamas Petras Rimša, 1958 m. baigtoje rašyti autobiografijoje pasakoja:

"O Florencija, Florencija! Ten mane traukinys nešė Po lyguma iki Bolonijos pačioje Apeninų prieškalnėje, tarp Reno ir Savenos upių, gi toliau šiųjų kloniais per kalnus. Upeliuose virė balkšvas, bene kalkėtas vanduo, kuris su didžiausiu smarkumu, rodos, tvenkiniui sprogus, sukdamasis ir putodamas riste ritosi pro uolų properšas. Vietomis nuo pat kalnų viršūnių, tartum iš ką tik paversto boso, vanduo stačiai liejosi žemyn ir toliau sruveno savo vaga. Pro vagono langus baltai, raudonai marguliavo kaimai ir miesteliai. Lėkštesni kalnų šlaitai buvo sutvarkyti pakopomis ir apsodinti vynuogienojais.

Florencija – vidurio Italijos, Toskanos krašto, o dar seniau – Etruskų sostinė. Viduramžiais, net iki naujųjų laikų, ji buvo didžiausias visos Italijos meno ir kultūros centras. Galilėjaus, Dantės ir Petrarkos, Botičelio, Leonardo da Vinčio, Andrea del Sarto, Mykolo Angelo, Donatelo, Benvenuto Čelinio ir ilgos eilės kitų genialių asmenybių gimtinė mane be galo viliojo.

Florencija pagrįstai yra vadinama Renesanso tėvyne, Vakarų Atėnais... Ji turtinga ir pertekusi jos pačios sūnų sukurtuoju menu, o ne atsivežtiniu ar prigrobtu. Čia ir giliausiai pajauti nuostabiosios kūrybos organišką ryšį su gražiąja krašto gamta, miesto istorija, šalies politinio ir kultūrinio gyvenimo raida. Šis dvasinis ir kūrybinis turtingumas yra užburiantis."

www.castellodiradda.com